Ketvirtosios valdžios atstovai Lietuvoje keis savo “statusą” ir bus vadinami… “Aukščiausiaja valdžia”? DELFI pateikta informacija, tiksliau joje pacituoti Lietuvos ambasadoriaus Antano Valionio žodžiai apie Latvijos prezidento Valdžio Zatlero sprendimą skelbti referendumą dėl Seimo paleidimo, kaimyninėje šalyje gali sustiprėti prorusiškos jėgos, “išvertė” lietuvį iš posto Rygoje.
A.Valionis, pakviestas į rūmus S.Daukanto gatvėje Vilniuje, pas Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, jau po 13 minučių, pats “savanoriškai” atsistatydino iš Ambasadoriaus pareigų. Nors dar būdamas Rygoje aiškino, kad netiksliai ar nesuprantamai buvo intertpretuotos jo pasakytos mintys.
DELFI rašė: Pakvipo „perversmo dvasia“. „Unikalus, manyčiau, atvejis. Bet politikoje viskas būna pirmą kartą. Čia bus precedentas Baltijos šalyse. Deja, gana įdomus. Prezidentas taip pasielgia kelios dienos iki savo rinkimų. Čia kažkokia perversmo dvasia… Viskas konstituciškai, bet (V. Zatlero – DELFI) intencijos kvepia nelabai gražiai“, – Latvijoje tvyrantį nerimą perteikė A. Valionis. Pasak jo, daugeliui Latvijos politinio elito atstovų į galvą ateina vienintelis įmanomas V. Zatlero elgesio paaiškinimas – politinis kerštas. „Kerštas tiesiog. Daugelio manymu, žmogus pasirodė menkesnis, nei turėtų būti prezidentas“, – konstatavo A. Valionis.
Pagarba žurnalistui,( tik neaišku kuriam , nes DELFI neskelbia naujienų autorių pavardžių), kuris operatyviai sugebėjo pasikalbėti su Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje ir pateikė jo autentiškas mintis labai svarbiu kaimyninei šaliai klausimu. Ar žurnalistas, suprasdamas, kad jo pašnekovas “perlenkė lazdą”, turėjo “sušvelninti” jo mintis? Kažin ar būtu pateisinama tokia ketvirtosios valdžios pozicija? Juo labiau, kad ir kiti mūsų šalies vadovų, panašiai galvojo kaip ir ponas Valionis. Jeigu negalima išmesti žodžių iš dainos, tai juo labiau “redaguoti” diplomato mintis. Lietuvos prezidentė šį kartą įrodė, kad ji tiki ir gerbia šalies žinisklaidą,
Buvo ir kitokių “telefoninių interviu” pasėkmių. Sporto žurnalistas, ilgo pokalbio. kurį įrašinėjo, su Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu, išgirdo, kad pašnekovas “Žalgirio” legionierius pavadino “juodašikniais” (nors kalbėjo apskritai apie krepšinį ir ta mintis apie juodaodžius buvo tik tarp kitko), tai drąsiai ”iškėlė” viešumon. „Kauno dienos” redakcija buvo principinga, ji ne tik neredagavo interviu, bet dar paruošė tuo klausimu kelias publikacijas, kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad pašnekovas būtų nubaustas už juodaodžių garbės ir orumo įžeidimą. Deja, “stiklinėje sukelta audra” tuo ir baigėsi. Tik LKF prezidentas dėl to ilgai nerturėjo ramybės, o apie tai rašę abu žurnalistai, kaip ir laikraščio redaktorė, vėliau irgi „svanoriškai” paliko redakciją. Kas gali paneigti, kad tam įtakos neturėjo ir tas kasdienybėje vartojamas žodis “juodašiknis”, kurį išryškino tada dar tik “ketvirtosios”, o ne „aukščiausios valdžios” atstovai?
Žodis gydo – žodis žeidžia. Žurnalistas privalo būti objektyvus ir teisingas. Tačiau ar po incidento su A. Valioniu, valdininkai ir toliau telefonu atsakinės į korespondentų pateiktus klausimus, nes yra prezidentų, premjerų, net merų atstovai spaudai ir ryšiams su visuomene? Juk ir LKF prezidentas po to „neliteratūrinio” žodžio ne tik pakeitė savo telefono numerį, bet ir atsisakė nuo bet kokių “telefoninių interviu”, nors iki to “išpūsto burbulo” visada maloniai bendraudavo su žurnalistais.
Labai svarbu, kada, kur ir ką sakai, nors kiekvienas gali ir turi pasakyti savo nuomonę. Masinės informacijos priemonės yra ta erdvė, kurioje turi būti apgalvotas kiekvienas žodis. Tai privalo prisiminti ne tik valdininkai, bet ir žurnalistai, kurie dažnai pamiršta net elementarią etiką…
Laikraščio „Ūkininko patarėjas” dailininko Algimanto Snarskio piešinys