I. LIKS TIK SPAUDOS ISTORIJA?Prieš kurį laiką radijo stotis „M – 1 plius“ rytinėje programoje suruošė mini apklausą-diskusiją, kiek dar gyvens tradicinė spauda. Joje buvo dvi pagrindinės nuomonės. Viena – pesimistinė, kad „spauda ant popieriaus“ gyvens ne ilgiau tris keturis metus ir kita – optimistinė, kad mūsų periodiniai leidiniai turėtų užgesti po šešiolikos septyniolikos metų. Bet ir vieni, ir kiti reziumavo, kad šimtmečiais gyvavęs spausdintas žodis vis spartėjančiame techniniame progrese praras visuomenės dėmesį beviltiškai atsilikdama operatyvumu. Ypač skelbiant aktualijas, karščiausias naujienas, reklamos (iš kurios šiuo metu daugelis leidinių stengiasi išgyventi) išradingumu ir t.t. Taigi, mes to norime ar ne, bet pats gyvenimas ją vieną kartą ir visam laikui užgesins. Liks tik spaudos istorija.
O gal ne?
Prisiminkime. Išradus radiją, mūsų spauda pergyveno pirmąją Apokalipsės grėsmę. Ji tikėjo, kad radijas, daug kartų operatyviau informuodamas visuomenę apie svarbiausius įvykius, gyvenimo aktualijas, jai iškas atsisveikinimo duobę. Bet taip neįvyko. Spauda išliko. Antroji – televizijos atsiradimas. Spaudai vėl ir dar didesnis šokas, nes pastaroji aktualiausias naujienas galėjo operatyviau pranešti jau ne tik gyvu žodžiu, bet tą žodį pagrįsti ir vaizdu. Vėl ji skaičiavo savo išlikimo dienas…
Ir štai – internetas. Dabar spauda jos atsiradimą jau nedviprasmiškai įvertina kaip savo tikrąją giljotiną!
O juk šių virsmų pagrindinė priežastis labai aiški – teisinga informacija padėti žmogui orientuotis šiuolaikinio gyvenimo beprotiškame tempe. Ypač politikoje, ekonomikoje, socialinių klausimų kuo spartesnio ir teigiamo sprendimo peripetijose.
Prieš 655 metus pirmą kartą atspausdinęs 42 eilučių Bibliją (1457 m). Gutenbergas savo unikaliausiu išradimu irgi turėjo vienintelį tikslą – kuo plačiau paskleisti žmonių tarpe Dievo žodį. Prabėgus daugiau kaip 500 metų po spausdinto žodžio gimimo, mūsų knygnešiai, iš Prūsijos per sieną į Lietuvą gabendami laikraščius, žurnalus, knygas net rizikavo gyvybėmis. O tikslas tas pats – kad čia kuo daugiau sužinotų tikrąją tiesą, kad žmonės, ypač jaunimas, lavintųsi, sąmonėtų. Dar būtų galima pateikti dešimtis kitų pavyzdžių, tačiau ir jie teigtų tą patį – vienintelis spaudos credo – formuoti visuomenę. Todėl ji – spauda – turi būti ypač operatyvi, objektyvi, nedelsiant reaguojanti į opiausias gyvenimo problemas ir naujienas.
Dėmesio verta vieno iš diskusijose pasisakiusiųjų nuomonė – bulvarinė spauda, ypač pornografija – jau atgyvena. Užtenka keletą klavišų paspaudimų, ir internete matai pageidaujamą net „gyvą vaizdą“. O kita periodinė spauda?
Spausdintas žodis turi neginčijamą ir milžinišką privalumą, kurio neturi ir neturės nei radijas, televizija, nei internetas – tai pastovaus pavidalo informacija, turinti išliekamąją vertę. Tuo tarpu, nors interneto archyvuose ir kaupiami straipsniai, bet juos galima kopijuoti, papildyti ir pertvarkyti taip, kad autorius pradinio savo straipsnio net neatpažins. Todėl spausdintame žodyje turi dominuoti tik daugel kartų patikrinti ir tik teisingi faktai.
Pasinaudodama techninio progreso sudarytomis galimybėmis, daugelis mūsų spaudos leidinių patenkina šiuolaikinės visuomenės poreikius. Ji pateikia teisingą net sensacijos nusipelniusią informaciją. Tokiai spaudai Apokalipsė tikrai negresia.
Štai tik keletas pavyzdžių. Nesitiki, kad tai tik sutapimas, tačiau į „15 min.“ kolektyvą atėjus vyriausiuoju redaktoriumi dirbti Rimvydui Valatkai, šis leidinys iš karto buvo reorganizuotas. Ateityje laikraštis bus skirtas, anot leidėjų, ne naujienoms, bet „nuomonėms ir pažiūroms, o aktualias temas pateiks įvairiai ir išsamiai. Tuo tarpu kasdienės žinios, naujienos bus publikuojamos interneto svetainėje“. Žinoma, su kiekviena situacija nedelsiant atnaujinamos.
„Valstiečių laikraštis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, „Verslo žinios“, nemažai rajonų laikraščių irgi sėkmingai pasinaudojo interneto paslaugomis – sukūrė savo – internetinius – puslapius, kuriuose per parą ne tik kad keliskart atnaujina, papildo pateiktą informaciją, bet ir išradingai pateikia savo leidinio reklamą.
O štai paskutinė naujiena (kaip techniniu progresu pasinaudoja žiniasklaida) – „Lietuvos ryto“ televizijos interneto puslapio redaktoriaus pažadas žiūrovams: „Artimiausiu metu per internetą bus galima žiūrėti ne tik visas per „Lietuvos ryto“ televiziją rodomas laidas, „Reporterį“, bet ir paskirus siužetus. Šiuolaikiniame pasaulyje ribos tarp televizijos ir interneto baigia išsitrinti. Todėl mūsų tikslas – kad žmonėms būtų kuo patogiau“.
(Bus daugiau)
Nuotraukoje: Komentarų autorius, LŽS Kauno apskrities skyriaus žurnalistikos senjorų klubo MES narys Povilas Antanas Kaunas, 2012 metų „Gintarinio parkerio” lauretas
Vladimiro Beresniovo nuotr.