„Išsiaiškinkite, kas yra tikrasis jūsų pomėgis. Įsigilinkite į šią sritį ir kurkite iš širdies, o ne taip, kaip kuria kiti. Stebėkite, kas vyksta aplink ir stenkitės atrasti savo požiūrio rakursą,“ – pataria žinomas gamtos fotografas Pål Hermansen, vienas konferencijos „Snap“ pranešėjų.
Gegužės 8 d., sekmadienį, jau tradicine tampanti konferencija „Snap“ kviečia visus neabejingus fotografijai į „Radisson Blu“ viešbutį Vilniuje. Paskaitose ir praktinių užsiėmimų metu fotografijos asai dalinsis patirtimi ir patarimais tiek su pradedančiaisiais, tiek su pažengusiais kolegomis. Programoje išliko ir viena labiausiai dalyvius dominančių renginio dalių – asmeninių portfolio peržiūra ir vertinimas. Užsiregistravusių iš anksto darbus komentuos žinomi Lietuvos fotografai. Tai – unikali proga susitikti akis į akį su profesionalais, išgirsti jų patarimus ir nuomonę.
Trečią kartą rengiamos konferencijos tema – gamtos, miesto bei oro fotografija. Būtent tai pro savo objektyvus dažniausiai stebi fotografai-mėgėjai. Organizatoriai ypač didžiuojasi, jog pavyko pakviesti tikrą šios srities žvaigždę P. Hermansen iš Norvegijos. Daugkartinio įvairių konkursų nugalėtojo fotografijos puošia tokių pripažintų leidinių kaip „National Geographic“, „GEO“, „Stern“ ir kitų puslapius. Fotografas pasakoja: „Gamta susidomėjau nuo paauglystės, fotografavau ir filmavau nuo 12-os metų. Užtrukau beveik 20 metų, kol atradau visą fotografijos spektrą.“ Kitas konferencijos pranešėjas Herkus Milaševičius fotografiją taip pat atrado ne iš karto, o tik padirbėjęs televizijos operatoriumi. Tuo tarpu „Neregėtos Lietuvos“ idėjos autorius ir fotografas Marius Jovaiša ilgą laiką vadovavo vienai reklamos agentūrų. „Fotografija ir kinematografija man – priemonė ir pačiam pažinti, ir kitus supažindinti su pasauliu, nustebinti, sužavėti ir galbūt kažko išmokyti,“ – sako M.Jovaiša. Šie trys skirtingų patirčių ir stiliaus kūrėjai su konferencijos dalyviais dalinsis savo patirtimi ir įžvalgomis.
Konferencijų organizatoriai džiaugiasi, jog renginių metu vykstantys fotografijos teoriniai ir praktiniai dialogai skatina tam tikros bendruomenės atsiradimą bei įsitvirtina kaip fotografijos kūrimo židiniai, kuriuose iš naujo atrandamos senos ir gimsta naujos vizualinės išraiškos idėjos.