Televizija. Grožis iš atsarginių detalių

Rūta KANOPKAITĖ

Kanopkaite_2.jpgLiteratūros klasiko Fiodoro Dostojevskio posakis „Grožis išgelbės pasaulį“ šiandien paverstas rinkodaros šūkiu. Su juo lengviau parduoti kosmetiką ar įpiršti plastinę operaciją.

Šį sezoną Lietuvos komercinėse televizijose pasirodė projektai apie grožį, kaip loterijos bilietą dovanotą kelioms moterims. Patempti veidai, patrumpintos nosys, pataisytos per mažos ir per didelės krūtinės, pagyvenusių moteriškių pageidavimai atrodyti dvigubai jauniau – viskas užfiksuota ir ištransliuota. Kaip ir chirurgų pavardės bei procedūras dovanojusių grožio klinikų koordinatės. Juk šitoks savo išvaizda nepatenkintų moterų „bėdų turgus“ iš esmės yra verslo projektas. Todėl nėra ko stebėtis, kai komercinė televizija atsirenka į būsimas gražuoles pagyvenusią poniutę, teisiamą už grasinančias žinutes dainininkui Vytautui Juozapaičiui. Tokia persona projekte kurs konfliktą, intrigą, nes nesivaržys vykdyti prodiuserių sumanymų. Tarkim, klausinėti, ar tuoj po plastinės operacijos galima užsiiminėti seksu… O ką peši iš avarijoje ar gaisre sužalotos drovios moters? Be to, ir jos veido pokyčiai ekrane gali atrodyti ne tokie stebuklingai ryškūs.

Pas mus „grožio peilių“ mada dar tik įsibėgėja. Tuo tarpu pasaulio plastikos chirurgai dėl gausėjančių operacijų ir jas propaguojančių realybės šou jau sunerimę. Antai Didžiosios Britanijos plastikos chirurgų asociacija televizijos šou, kuriuose siūloma pasikeisti savo išvaizdą, vadina itin neigiamu reiškiniu. Kodėl? Nes juose iškreipiama tikroji plastinės chirurgijos misija – gydymas ir defektų, trukdančių normaliai gyventi, šalinimas. Televizijų paskatinti žmonės pas plastikos chirurgus ėmė eiti lyg į kirpyklą. Išvaizdą bandoma kaitalioti kaip nusibodusią šukuoseną, jei tik turi pinigų operacijai.

O ar gali būti kitaip, kai šou verslas ir pramoginė žiniasklaida jau seniai įvedė „uniforminio“ kūno diktatūrą, kuriai pasipriešinti gali tik stiprios asmenybės, neturinčios psichologinių problemų? Paskaitykit komentarus lietuviškuose portaluose, pakalbėkit su paauglėm ir įsitikinsite – jeigu tavo figūros matmenys netelpa į „olialia pupyčių“ skalę, tu apgailėtina. O kuri metro septyniasdešimties ūgio šešiolikmetė, sverianti šešiasdešimt (tik!) kilogramų, norėtų būti vadinama „stora kiaule“?..

Žinoma, jei žmogus įsitikinęs esąs negražus, jo teisė susitvarkyti savo išvaizdą. Tačiau reikėtų jausti ribą – kada dėl operacijų iškyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei. Ją turėtų nubrėžti medikas. Tik ar visiems plastikos chirurgams pakanka sąžinės nesipelnyti tenkinant su sveiku protu prasilenkiančius paciento norus? Juk pagunda gerai uždirbti didelė, ypač kai klientai – turtuoliai arba garsios žvaigždės, kurioms grožis ir jaunatviška išvaizda yra profesinė būtinybė. Tikra grožio chirurgijos auka buvo tapusi rusų kino legenda Liudmila Gurčenko (1935–2011). Teigiama, kad į aštuntą dešimtį įkopusi aktorė iš viso buvo patyrusi net 17 plastinių operacijų. Galiausiai besaikis akių vokų tempimas baigėsi tuo, kad kino žvaigždė nebegalėjo užsimerkti ir net ėmė akti.