Į „Kauno dieną“, kaip paukščiai pavasarį, vėl sugrįžta geriausi žurnalistai…

Ar akyliausi bei žingeidžiausi skaitytojai žvilgteri į laikraščio metriką? Kažin. Nebent ieškodami redakcijos telefono numerio. O žurnalistų buveinės vadovais ir jų pavaldiniais verta pasidomėti, nes migracija dabar neaplenkia ir masinės informacijos priemonių.

Daugelis skaitytojų pastebėjo (ir tuo jie džiaugiasi), kad šiais metais pradėjo keistis „Kauno dienos“ publikacijų turinys, jų pateikimas. Bet ar atkreipė dėmesį, kad dar vasario mėnesį laikraščio metrikos eilutėje „Kauno dienos“ vyriausioji redaktorė“ – įrašyta „Juratė KUZMICKAITĖ“. Ta pati žurnalistė, jau dvi dešimtys metų stropiai besidarbuojanti kauniečių mylimame laikraštyje, tapo redakcijos vadove (apie tai jau buvo rašyta mūsų „Aktualijose“).

Dar viena metrikos eilutė: „Diena media news“ vyriausiasis redaktorius Remigijus JURGELAITIS. Ir jį „Kauno dienos“ skaitytojai turi prisiminti dėl įdomių ir aktualių šio žurnalisto publikcijų laikraštyje. Buvę „eiliniai“ – dabar „generolai“. Jeigu Jūratės rūpestis „Kauno diena“, tai Remigijui be šio dienraščio „galvos skausmas“ yra dar ir „Vilniaus diena“, „Klaipėda“ bei Sport1 televizija.

Sovietinių laikų šūkis „Viską lemia kadrai“ – aktualus ir atgimusioje Lietuvoje. Ne visi, ypač jauni žurnalistai, vos ne masiškai pakeitę redakcijose senjorus, yra objektyvūs, originalūs, operatyvūs masinių informacijų priemonių darbuotojai. Jie, leidinių savininkams yra naudingi, nes dirba ir už „minimumą“ bei be atsikalbinėjimo vykdo visus „užsakymus“.

„Kauno diena“, bene pirmoji šalyje, vėl prisiminė „buvusiuosius“. Pirmoji po priverstinio išėjimo, redakcijon prieš porą metų sugrįžo puiki žurnalistė Marijana Jasaitienė. Dabar ji yra šio laikraščio priedų „Sveikata“ bei „Aukštyn žemyn“ redaktorė. Neseniai laikraščio metriko eilutė „Miesto naujienos“ pasipildė Arūno Dambrausko pavarde.

Pavasarinis Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, Kauno apskrities skyriaus pirmojo „Žurnalistikos riterio“ kardo savininko A. Dambrausko sugrįžimas įvyko po septynerių metų. Tada „Kauno dieną“ buvęs laikraščio „eilinis“ paliko savo noru, nes tapo „Laikinosios sostinės“ redaktoriaus pavaduotoju. Dienraščiui tapus savaitraščiu, buvę „vadai“ tapo nereikalingi. Dėl to „pasisekė“ savaitraščiui „Alio, Raseiniai“, kur su LŽS Kauno apskrities skyriaus rekomendacija feljetonistu dirbo Arūnas Dambrauskas. Juo džiaugėsi ir didžiavosi ne tik savaitraščio redaktorius Paulius Sendrauskas, bet ir skaitytojai.

Arūnui Dambrauskui sugrįžus į „Kauno dieną“, lengviau atsikvėpė Raseinių biurokratai, kuriuos savo aštria plunksna nuolat badė kandus žurnalistas, dabar jau dienraščio tiriamosios žurnalistikos atstovas. Gal ir „Kauno dienoje“ pasirodys visų užmirštas feljetono žanras, kurį meistriškai valdo Arūnas? (Jo publikaciją „Moteris su adata. Neįtikėtina” skaitykite mūsų svetainės „Komentaruose”).

Kuris sekantis žurnalistas sugrįš į dienraštį, kurį teko palikti dėl buvusių, tada naujųjų redakcijos savininkų ar vadukų? Gal Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Greta Čižinauskaitė, bene geriausia mieste analitinių straipsnių „nusikaltimas ir bausmė“ autorių, LŽS kūrybinių konkursų laureatė? Juk ne tik paukščiams pavasarį smagu sugrįžti į savo senąjį lizdą…

Nuotraukoje: „Kauno dienos” žurnalistas, LŽS narys Arūnas Dambrauskas, po septynerių metų vėl sugrįžęs šion redakcijon…

                                                                           Evaldo Butkevičiaus nuotrauka

Algimanto Snarskio piešinys „Žurnalistas – šienpjovys”