Kodėl iš anksto reikia rūpintis dokumentais pensijai skirti? Kur gauti pažymas apie asmens draudžiamąsias pajamas, jei žurnalistas dirbo leidiniuose, kurių jau nėra (pvz., „Tarybinė moteris“, „Tiesa“, „Darbas ir poilsis“, „Kooperatininkas“ ir kt.)? Ką daryti, jeigu archyvas pateikia pažymą, kad duomenų apie tam tikro asmens draudžiamąsias pajamas nėra? Nuo ko priklauso socialinis draudimas asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis? Nuo kokių autorių gaunamų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos? Kas „Sodrai“ turi teikti duomenis apie meno kūrėjo statusą turinčius asmenis ir statuso įgijimo laikotarpį? Šie ir kiti klausimai žurnalistams kilo 2011 m. spalio pabaigoje LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klube vykusioje diskusijoje aktualiais socialinės politikos ir socialinio draudimo klausimais. Į juos atsakė ir daug naudingos informacijos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus sk. vyriausioji ryšių su visuomene specialistė, socialinių mokslų daktarė LEONILIJA PERMINIENĖ. Pateikiame sutrumpintą minėtos diskusijos medžiagą. Išsami informacija – almanache „Žurnalistika 2011“, kurį iš karto po Naujųjų metų galėsite įsigyti LŽS būstinėje (S.Konarskio 49, Vilnius. Tel. 2122805).
Pensija – vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių senatvėje. Tačiau ne visiems pensinį amžių sukakusiems asmenims yra paskiriama pensija. Koks svarbus reikalavimas senatvės pensijai gauti?
Tai įstatymu nustatytas socialinio pensijų draudimo stažas. Kai jo trūksta, pensija nebus paskirta, nors pensinis amžius ir bus sukakęs. Todėl labai svarbu žinoti socialinio draudimo stažą dar nesukakus pensinio amžiaus. Įsidėmėkite, kad darbo stažas ir socialinio draudimo stažas nėra vienas ir tas pats. Socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį asmenys moka arba už juos yra mokamos nustatyto dydžio socialinio pensijų draudimo įmokos. Tas darbo laikas (stažas), kurio metu įmokos į „Sodros“ biudžetą nebuvo mokėtos, socialinio draudimo požiūriu nėra stažas. Todėl samdomi darbuotojai, kilus įtarimui, turėtų ateiti į teritorinį „Sodros“ skyrių ir pasitikslinti, ar darbdavys už juos moka privalomojo socialinio draudimo įmokas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo požiūriu nepertraukiamo darbo stažo sąvoka neturi reikšmės. Nustatant draudimo stažą, sumuojami visi laikotarpiai, kurių metu buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos.
Jaunas žmogus būtinai paklaus, kodėl iš anksto reikia rūpintis dokumentais pensijai? Juk pensinis amžius – „dar už kalnų“…
Kuris gi iš mūsų garantuotas, kad atsitikus nelaimei ar klastingai ligai pakirtus neteks sėsti į invalido vežimėlį ar būti prikaustytam prie lovos? Kas tuomet surinks netekto darbingumo pensijai paskirti reikalingus dokumentus?
Be to, nereti atvejai, kai nepavyksta rasti dokumentų, įrodančių asmens draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos, dėl netvarkingo įmonės likvidavimo, kai į archyvus nepriduoti ilgo saugojimo buhalteriniai dokumentai (dažniausiai tai pasitaiko su buvusiais kooperatyvais). Nereti atvejai, kai įmonės restruktūrizuojamos, pasikeičia jų pavadinimas. Gali atsitikti ir taip, kad asmeniui, dokumentais neįrodžiusiam minimalaus (15 metų) socialinio pensijų draudimo stažo, reikalingo gauti senatvės pensijai, senatvės pensija gali būti nepaskirta. Todėl pensijoms skirti reikalingais dokumentais reikėtų pasirūpinti iš anksto.
Asmeniui, besikreipiančiam dėl senatvės pensijos, tam tikrų problemų sukelia ir tai, kad įstaigų ar organizacijų dokumentai, skirti pensijoms skaičiuoti, netinkamai įforminami: juose trūksta antspaudo ar įmonės vadovo bei buhalterio parašo, išdavimo datos ir pan.
Pasitaiko, kai ištekėjusios moterys mergautinę pavardę pakeičia tik asmens dokumentuose, o darbo knygelėje ar socialinio draudimo pažymėjime paliekama ankstesnioji pavardė. Vėl reikia papildomų žygių ir dokumentų, įrodančių asmens tapatybę. O jei susituokiama antrą ar trečią kartą, asmens dokumentuose atsiranda dar daugiau pavardžių, tada reikia daug laiko ir pastangų asmeniui identifikuoti.
Kur gauti pažymas apie asmens draudžiamąsias pajamas, jei žurnalistas dirbo leidiniuose, kurių jau nėra („Tarybinė moteris“, „Tiesa“, „Darbas ir poilsis“, „Kooperatininkas“ ir kt.)?
Reikėtų kreiptis į archyvus. Archyvų departamento, teikiančio informaciją apie specializuotus Lietuvos archyvus, tel. 265 22 55, Vilniuje.
Valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pateikiami patvirtinti šiose įstaigose ar archyvuose saugomų archyvinių dokumentų nuorašai ar išrašai.
2011 m. spalio 1 d. Lietuvos ypatingajam archyvui (Gedimino pr. 40/1, tel. 261 34 31) perduoti šių įstaigų ilgo saugojimo dokumentai:
* LKP CK leidyklos – įsakymai personalo klausimais, darbuotojų asmeninės sąskaitos, darbuotojų atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai nuo 1955 m. iki 1982 m. (imtinai); nuo 1983 m. iki 1990 m. – įsakymai personalo klausimais, darbuotojų asmeninės sąskaitos;
* redakcijos „Sovetskaja Litva“ įsakymai, 1955 m. asmeninės sąskaitos;
* redakcijų „Sovetskaja Litva“, „Tiesa“, „Valstiečių laikraštis“, „Bloknot Agitatora“, „Komunistas“, „Tarybinė moteris“, „Pergalė“, „Švyturys“, „Šluota“, „Tėvynės balsas“, „Vakarinės naujienos“, „Darbas ir poilsis“ – asmeninės sąskaitos, 1956–1972 m. atlyginimo mokėjimo žiniaraščiai; (redakcijų „Sovetskaja Litva“, „Tiesa“, „Vakarinės naujienos“, „Valstiečių laikraštis“ įsakymų kopijos nuo 1956 m. iki 1959 m.);
* nuo 1973 m. iki 1990 m. yra šių redakcijų asmeninės sąskaitos: „Sovetskaja Litva“, „Tiesa“, „Valstiečių laikraštis“, „Vakarinės naujienos“, „Červony štandar“, „Komjaunimo tiesa“, „Genys“, „Jaunimo gretos“, „Komunistas“, „Laikas ir įvykiai“, „Švyturys“, „Tarybinė moteris“, „Lietuvos pionierius“, „Šluota“, „Žvaigždutė“. Kitų periodinių leidinių ilgo saugojimo dokumentai perduoti savivaldybių archyvams.
Ką daryti tokiu atveju, jeigu archyvas pateikia pažymą, kad duomenų apie tam tikro asmens draudžiamąsias pajamas nėra?
Tuomet draudžiamąsias pajamas galima įrodyti teismo keliu, padedant liudininkams, jei išsaugoti draudžiamųjų pajamų (atlyginimo) dydį patvirtinantys dokumentai (partijos ar profsąjungos bilietai, kiti dokumentai).
Ar pagal sukauptus duomenis suskaičiuotas socialinio pensijų draudimo stažas panaudojamas tik pensijai skirti?
Jis taip pat panaudojamas:
* teisei į nemokamą gydymą, kai asmuo praranda darbą, bet turi 30 metų būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą;
* skirti nedarbo išmokai, kurios dydis priklauso nuo socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų;
* išankstinei pensijai skirti, jei valstybinio socialinio draudimo pensijų stažas yra ne mažesnis kaip 30 metų.
Nuotraukoje: Almanacho „Žurnalistika” redaktorė Aurelija Arlauskienė