400. Istorinė praeitis ir dabartis įpareigoja saugoti Šveicarijoje lietuviškąją tapatybę

 

Dalia Poškienė, LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė

Valė kantone,  Brige bei Gluringene iškilmingai paminėtos filosofo, profesoriaus kunigo Jono Jūraičio 100-osios gimimo metinės.  Šveicarijos lietuvių bendruomenė, vadovaujama Jūratės Caspersen, surengė Lietuvių kultūros dienas, kurios tapo  prasmingu priminimu, kad užsienio lietuvių bendruomenes su gimtine sieja žmonės. Pirmiausia Brige surengtas susipažinimo vakaras  iš Lietuvos atvykusiems LR Seimo nariams,  XXVII knygos mėgėjų draugijos, LUMA,  Pasaulio lietuvių centro nariams ir kitiems   svečiams. Kitą dieną  Brige Collegium Spiritus Sanctus bažnyčioje  iškilmingas šv. Mišias lietuvių kalba aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas kartu su   Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila, Lionginu Virbalu, Kauno kunigų seminarijos rektoriumi  Liutauru Vilėniškiu, Kauni šv. Antano Paduviečio oarapijos kunigu Evaldu Vitulskiu ir kitais dvasininkais.

Kolegijos salėje susirinkusius svečius sveikino Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Šveicarijoje Darius Semaška. VDU prof. Gediminas Karoblis pristatė naują  knygą „Nepastačiau sau paminklo“. Kunigo Jono Jūraičio dvasios pėdsakais“. Autorius joje pateikia kun. J.Jūraičio pamokslų tyrinėjimus, publikacijas Walliser Volksfreund ir Walliser Bote laikraščiuose, jo – filosofo, meno kritiko įžvalgas. Apžiūrėta iš Kauno atvežta kilnojamoji paroda, skirta J. Jūraičiui.

Lietuvių kultūros dienų renginiuose dalyvavo LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos Konfederacija grupės nariai Modesta Petrauskaitė, Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, Karolis Neimantas (LRS ir PLB komisija narys). Kauno Arkivyskupas  dr. K. Kėvalas įteikė padėkos raštus ir padovanojo „Rūpintojėlius“ kun. J. Juraičio įkurto fondo „Seelsorgestiftung Litauen“ tarybos nariams. Iškilmes papuošė kanklių muzikos skambesys, Šveicarijos lietuvių šokių grupės „Upė“ pasirodymas. Pianistė Emilija Rosinienė padovanojo jautrią M. K. Čiurlionio kūrinių kompoziciją. Koncertavo iš Kauno atvykęs choras „Pastoralės giesmė“ (vadovė Salvinija Jautakaitė-Hargreaves).

Vytauto Didžiojo universiteto rektorės padėką Jūratei Caspersen už J. Jūraičio atminimo puoselėjimą, įprasminimą įteikė Pasaulio lietuvių centro direktorius, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys  Valdas Kubilius.  Simbolinę piramidę ir kitus medžio suvenyrus pagamino ir įteikė Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariams skulptorius, paminklo J. Jūraičiui, pastatyto 2026 m gegužės mėn. Alvite autorius Algimantas Sakalauskas. Prie  renginio daug prisidėjo Virginija ir dr. Vygantas Malinauskai.

Istorinė – kultūrinė atmintis byloja apie tamprius lietuvių ryšius su Šveicarija. Lietuvių studijos garsiajame Fribūro universitete, dalyvavimas diplomatinėse tarnybose, Jungtinėse tautose paliko gilius pėdsakus mūsų atmintyje.  Apie tai kalbėjo kaunietis dr. Raimundas Kaminskas,  XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė bei LUMA  prezidentė Dalia Poškienė. Renginį vedė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, talkino ir į vokiečių kalbą tekstus vertė jaunasis bendruomenės narys Kasparas Pilkauskas.

Dalios Poškienės ir Raimundo Kaminsko nuotraukos