Vidas Mačiulis, LŽS narys
Gimei Panevėžyje, užaugai Klaipėdoje, profesionalu tapai Vilniuje, o savo talentingumą atskleidei ir Kaune. Vienas pirmųjų atvažiavai į mūsų miestą prie Nemuno ir Neries po niūrios 1991-ųjų sausio 13-tosios nakties . Ir praleidai Kaune net ketverius metus.
Buvai LTV Kauno programų direktoriaus pavaduotojas, direktorius. Nuo ryto iki vakaro praleisdavai atnaujintame smetoninio radijo fono pastate S.Daukanto 28A. Gal čia prieš karą palikta radijo Pupo Dėdės dvasia Tave įkvėpė į kasdienybę žvelgti linksmai, sarkastiškai, bet neįžendžiant. Buvai kitoks, kaip ir Tavo sugalvota penktadieninė ,,Laisvės alėja“, kartu su Juru, Laimiu, Monika, Egidijum kitaip pasakojanti apie tą mūsų Kauną arba Tavo ,,Mažesni už mus“. Kaip ir kitos, vienerius metus gyvavusioje LTV2 programoje iš Kauno, laidos buvo savitos: ,,Videokaukas“, ,,Krepšinio pasaulyje“, ,,Svetimo skausmo nebūna“, ,,Sode, darže, gėlyne“… Tu suvienijai mūsų darnią ir darbščią šeimą, Tave mylėjo ir gerbė visi kauniečiai, kurie Tavęs nepamiršo.
2015-aisiais, Tau jau sugįžus sostinėn ir vedant LRT laidą ,,Laba diena, Lietuva“ , mūsų žurnalistiniame ,,Olimpe“ buvai paskelbtas pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko premijos laureatu. Tau įteiktas Kauno miesto savivaldybės apdovanojimas. Liūdna, bet nedaug kartų taip esi pastebėtas, nors buvai darbštus, kūrybingas, talentingas Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Palikęs savo didžiąją meilę Televiziją, išleidai nepakartojamą knygą ,,Felšerio užrašai“, parašei daugybę publicistinių straipsnių laikraščiams ,,Lietuvos sveikata“ ir ,,Tauragės kurjeris“. Iš Tavęs visi mokėsi, kaip ir aš, pateikti netikėtus klausimus, pastebėti tai, ko kolegos nepamatė, neieškoti blogų pavyzdžių, bet skleisti žiniasklaidoje gerą ūpą…
Niekada nepamiršiu Tavo prasmingų sveikinimo žodžių, kai 2014 metais už dokumentinį realybės filmą ,,Atėjo Sabas“ , buvau apdovanotas prestižine dr. Vinco Kudirkos premija. Vėliau ne kartą sakei, kol Arvydas Sabonis bus rodomas TV ,,Krepšinio pasaulyje“, tol ši laida bus nemirtinga… Berods 1978 metais, kai Tu dirbai ,,Panoramoje“, o aš Kaune ruošiau TV ,,Savaitės aidus“, visada ieškodamas naujų reportažų, pasiūlei man traukiniu važiuoti iki Kaišiadorių, o pats tuo pat metu išvyksi iš sostinės. Užfiksavę, ką matėme, su kuo kalbėjomės, išlipę pusiaukelėje kartu pasidalinsime įspūdžiais ir apibendrinsime kelionę…Kažkas sutrukdė, sumanymas nebuvo atliktas. Dabar Henrikai, Tu jau baigei savo gyvenimišką kelionę, nežinia, kiek ji man dar tęsis, bet mūsų nemirštančios dvasios tikrai susitiks dangaus žydrynėje ir mudu pratęsime tą nuoširdų mūsų bendravimą. Iki susitikimo, BIČIULI HENRIKAI…
