Šiaulietis Mantas Bertulis, Kaune tapęs portalo ,,BasketNews” korespondentu, televizijos projektų ,,Kitokie pasikalbėjimai” ir Kvepia kelionėm” autorius sulaukęs tik trisdešimt trejų metų, daug gyvenime patyrė. Tai jis parašė, kaip pat sako, iš savo filosofijos…
Kažkada turėjau labai gerą draugą. Kažkada praradau labai gerą draugą. Kažkada buvau įsimylėjęs iki ausų. Kažkada buvau sudaužęs širdį į tūkstančius dalių. Kažkada buvau laimingiausias šmikis žemėje. Kažkada galvojau apie savižudybę. Kažkada skolinausi pinigų. Kažkada skolinau pinigų.
Kažkada užkūriau tokį skandalą, kad norėjosi skradžiai žemę prasmegti. Kažkada žmonės kėlė ant pjedestalo, kad vos nosis neužlinko. Kažkada buvau šalčiausiame pasaulio krašte Antarktidoje. Kažkada buvau vietoje, kur termometras lauke rodė 45 laipsnius karščio.
Visko buvo, yra ir bus. Šitą tekstą rašau toms visoms pasimetusioms sieloms, kurios eina per kažkokį tai banguotą gyvenimo etapą. Pats turėjau jų ne vieną. Aišku, visuomet norisi kalbėti tik tuomet, kai po geros audros, išplauki į štilį ir dar, pageidautina, giedrą dangų. Ne išimtis ir aš.
Nebus nei jokių mano patarimų nei moralų, nes visos situacijos labai individualios. Tiesiog noriu, kad visuomet atsimintumėte – ir tai praeis. Kalbu ne tik apie blogus dalykus. Viskas praeis. Ir gėrio kupinos patirtys turi savo pradžią bei pabaigą.
Lengviau gyventi, kai vis tą sau kali į galvą. Aišku, reikia mokėti džiaugtis, bet tuo pačiu neužmiršti, kad tai nesitęs amžinai. Deja. Aš net tokią tatuiruotę pasidariau. Į ją pasižiūriu ganėtinai dažnai. Kad neužmigčiau ant laurų, kad nemirčiau iš sielvarto, kad nenukabinčiau nosies anksčiau laiko, kad nepriimčiau visko už duotybę.
Tad, jeigu tau dabar labai sunku – tai praeis. Čia faktas. Jeigu tu dabar pagavai savo laimės paukštę – tai irgi praeis. Čia faktas. Tik galime bandyti įdėti kuo daugiau pastangų, kad tai arba greičiau praeitų, arba lėčiau.
Nuotrauka iš asmeninės Manto Bertulio fototekos