Vidas Mačiulis, buvęs kolega
Tik tylos minute amžinojo poilsio vietoje Petrašiūnų pantenone ir prisiminimais (gaila, kad dėl rimtų priežasčių nespėjau sukurti dokumentinio filmo) galiu pagerbti buvusį kolegą, kuriam 2026-ųjų rugsėjo 15-ąją sukaktų 90 metų!.. Deja, 1978-ųjų balandžio 28-ąją, grįžęs iš krepšinio komentatorių ruošimo kursų Maskvos olimpinėms žaidynėms, staiga gimtajame mieste mire kolega – nuostabus žmogus, tėvas ir vyras Petras Buzelis. Petručis, taip me jį vadinome, buvęs Kauno ,,Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės kapitonas, Lietuvos radijo ir televizijos sporto laidų redaktorius ir geriausias tų laikų krepšinio komentatorius. Gyvenimo lemtis jam buvo negailestinga. Širdis, neatlaikiusi sunkių sporto ir gyvenimo išbandymų, staiga sustojo, kai po keturių mėnesių Petrui Buzeliui būtų sukakę tik 42-eji…
Kaune gimęs, augęs, čia baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijęs miškų ūkio specialisto diplomą, jis visą laiką rungtyniavo savo gimtojo miesto komandose. Devyniolikmetis gynėjas Petras Buzelis 1955-ųjų rudenį jau buvo garsiame Kauno „Žalgiryje“. Per dešimt metų „Žalgiryje“ jis sužaidė 168 rungtynes, dukart iškovojo sovietų sąjungos bronzos medalius, šešis kartus tapo Lietuvos krepšinio čempionu.
P.Buzelis į aikštelę išvesdavo ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, kurioje sužaidė 55 susitikimus ir pelnė 350 taškų. 1956-aisiais bronzos medalius iškovojo TSRS tautų spartakiadoje, Krepšininkui buvo suteiktas garbės sporto meistro vardas.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Petras Buzelis buvo puikus Lietuvos radijo ir televizijos sporto laidų redaktorius ir komentatorius. Jį mylėjo ir gerbė visi – krepšininkai, rankininkai, futbolininkai, apie kurių rungtynes jis pasakodavo, taip pat radijo klausytojai bei televizijos žiūrovai, kurie laukdavo įtaigių, kvalifikuotų, nuoširdžių komentarų. Tai buvo Žmogus ir Komentatorius Didžiąja raide.
Prieš 48 metus paliko Petras Buzelis mus, bendradarbius, buvusius komandos draugus, trenerius, sporto aistruolius. Paliko žmoną, vos penkerių metukų dukrelę Liną, sūnus – šešerių Aidą ir aštuonerių Džiugą. Rūpestingos, darbščios mamos Elenos Buzelienės – Europos rankinio čempionės, nusipelniusios sporto meistrės dėka – našlaičiai neliko gyvenimo nuskriausti. Tvirta ir nepalūžusi Elena vaikams buvo ir mama, ir tėvas. Eleną Buzelienę, jo vaikus ir vaikaičius, gimines, buvusius kolegas sveikiname su Vyro, Tėvo, Senelio Petro Devyniasdešimtmečiu, kurio dvasia liko gyva…
