267. ,,Tik mano pavardės titruose nėra, kaip dažniausiai ir būna…”- Vilius Kaminskas

Šiandien, lietingą ir vėjuotą 2026-ųjų gegužės devintąją, tradicinėje šventėje Kaune Petro Babicko premija bus įteikta jau XV laureatui. Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius pagerbs ,,Marijos radijo” laidų vedėją, buvusį Lietuvos radijo diktorių ir Kauno TV darbuotoją, LŽS narį Vilių Kaminską.Kolega, dar nežinodamas, kad taip bus įvertintas, www.kaunozurnalistai.lt paprašius, prisiminė savo kūrybinį kelią….

***

Pirmasis mano pokalbis Lietuvos radijuje įvyko 1979 metų rudenį. Kalbinau Gražvydą Paukštę apie džiazą tuo metu populiarioje redaktorės Rūtos Sodonienės laidoje. Patirties neturėjau, bet pašnekovas buvo labai geras, todėl pasisekė neblogai.

Prieš tai, studijuodamas pirmame kurse lietuvių kalbą, jau buvau praėjęs diktorių konkursą tų pačių metų pavasarį. Konkursų teko praeiti nemažai: pirmas turas, antras, po pusmečio dar kartą ir dar kartą, kol galų gale trečiame kurse priėmė dirbti diktoriumi praktikantu. Taigi, 1981−1991 metais dirbau diktoriumi, skyriaus vedėju, prieš pat Sausio įvykius skubiai pervedė į LTV Programų direkciją.

Okupavus televiziją grįžau į savo gimtąjį Kauną, kuriame esu iki šiol. Buvo audringi 1991-ieji, paskui įkūrėme LTV 2 programą buvusiame Maskvos centrinės TV kanale. Dirbau atsakingu sekretoriumi, žurnalistu. Kurį laiką padirbėjau „Kaunas plius TV“ adaptacijos skyriaus vedėju. Už savo lėšas pasigaminęs ruletę, ketverius metus ją sukau LTV laidoje „Konrado kavinės ruletė“. Rengiau laidą „Krašto apsauga“, įvairias laidas Lietuvos radijuje.

1999 rudenį likau ant ledo, laidos buvo uždarytos. Teko imtis darbo Kauno savivaldybėje, vadovauti Ryšių su visuomene skyriui, vėliau dirbau Kultūros skyriuje. Pasikeitus valdžiai likau be darbo, įkūriau garso įrašų studiją, garsinau, verčiau filmus. Jau 7 metus dirbu viešųjų ryšių specialistu Kauno filharmonijoje, rūpinuosi informacijos sklaida.

12 metų esu Marijos radijo skaitovas savanoris, mano balsą galite girdėti kasdien. Retkarčiais vedu laidas. Esu organizavęs filmų kūrimą NDR, MDR, BBR užsakymu. Esu buvęs tūkstančių renginių, koncertų vedėjas, režisierius.

Ryškiausi mano gyvenimo metai buvo 2006-ieji, kai tapau Vvytauto Didžiojo universiteto Informacijos ir komunikacijos magistru. Tuo metu inicijavau ir dalyvavau kelionėje į Braziliją. Parvežėme pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko palaikus, juos perlaidojome ir įrengėme paminklą Petrašiūnų kapinėse. Dokumentiniame filme „Sugrįšiu“ galite pamatyti vyriškį, gan panašų į Petrą Babicką, vaikštantį jo takais Lietuvoje ir Brazilijoje. Tik mano pavardės titruose nėra, kaip dažniausiai ir būna…