Vilnietis poetas Antanas Jonynas ne tik šmaikštauja…

MANO ABĖCĖLĖ

A   buvo artistas

iš teatro artelės

B   buvo banditas

baubojęs bordeliuos

C   buvo iš cirko

nevykėlis klounas

Č   buvo čiuožėjas

bet ne čempionas

D   buvo direktorius

žlugo jo ūkis

E   buvo elektrikas

lempą išsukęs

Ė   buvo ėdrūnas

praėdęs sveikatą

F  buvo fantastas

pasaulio nematęs

G   buvo girtuoklis

nuo vyno išpurtęs

H   buvo herojus

poeto sukurtas

I   buvo intrigų

ir išmonių meistras

Y   buvo toks ypata

viešuomenėj geistas

J  buvo jaunuolis

be talento jokio

K   buvo kareivis

su veidu prasčioko

L   buvo ligonis

kurio nieks neguodė

M   buvo mergišius

bet vien tik vaizduotėj

N   buvo namisėda

išskridęs į Libiją

O   buvo oratorius

vietos taryboje

P   buvo profesorius

neturintis nuomonės

R   buvo rašytojas

leidėjų nedominęs

S   buvo skaitytojas

neskaitęs minėtojo

Š   buvo šventikas

(bet toks tik anketoje)

T   buvo tarnautojas

anketą patvirtinęs

U   buvo tik ubagas

ir priešas sau mirtinas

Ū   buvo toks Ūbas

iš žinomos pjesės

V   buvo valdovas

apgautas princesės

Z   buvo zirzeklis

viskuo nepatenkintas

Ž   buvo žiūrovas

(o jų salėj penketas)

O   tie kur su nosinėm

gali tik guostis

Kad turimos nosinės

jiems nosis nušluostys

 

p.s. (DZ Audriui)

Ir kitos raidelės

klausos mums nežeidžia

juoba kad ir Seimas

naudoti jas leidžia

iš q ir iš w

qurwą sudeda žmonės

o x – tai xuilo

be jokios abejonės…