Lietuvos žurnalistų sąjungos narės Danutė Marcinkevičienė (poezija) ir Dalia Juškienė (publicistika) išreiškia savo jausmus, požiūrį į tai, kas yra neišvengiama: gyvenimas ir mirtis, išėjusiųjų prisiminimas ir Helovino pramoga, kuri patinka jaunimui, bet nervina ne tik mūsų senolius…
Aš ateisiu
Suklupau aš gyvenimo toliuos.
Kas išves į takus, į kelius?
Dar nenoriu tikėt, kad išeisiu
Ir nenoriu ištarti „manęs nebebus”.
Net išėjus pas jus aš ateisiu.
Dainomis suskambės vakarai.
Jūs išlikit kartu kaip lig šiolei –
Jūs gi esat geriausi draugai.
Žibute sužydėsiu miškely,
Saulės spinduliu kreipsiuos ryte.
Lapais suksiuos prie jūsų durų –
Jas atverkit – įleiskit mane.
LŽS narė Danutė Marcinkevičienė
***
Jei galėtų, šią dieną kai kurie ištrintų iš kalendoriaus. Išplėštų su visu lapu. Juk Helovinas! Tiesiog satanistinė šventė, kurioje dalyvaudamas nusidedi Dievui ir tautai! Antihelovininkų retorika griežtėja. Laimė, ne taip, kaip kaimyninėje Lenkijoje, kur būta siūlymų priimti įstatymą, draudžiantį Heloviną, o jį švenčiančius bausti piniginėmis baudomis ir areštu. Lietuvoje sveiko proto dar neprarasta, bet veiksmų imamasi. Etninės kultūros globos taryba paragino atsisakyti Helovino renginių, o kaip atsvarą paskelbė Gerumo, atminties ir bendrystės akciją. Akcija? Kaip nuolaidų akcija prekybos centruose… Ar ir jums nedera? Tik neišsiduokite, nes į panašius pasvarstymus feisbuke sureaguota įsižeidus: tai siūlykit geriau! gal tuomet vajus?! Nei vajus, nei akcija. Helovinas – pramoga. Vėlinės – rimtis. Ir nereikia nei supriešinti, nei gūžtis iš siaubo dėl jų kaimynystės kalendoriuje. Kodėl tuomet prie Kūčių, tokios lietuviškos tradicijos, mums tinka ir
patinka šiuolaikiškos Kalėdos? Su Kalėdų Senelio paštu, „Jingle Bells“ ir kitais smagumais, anaiptol ne iš mūsų etno lobynų atkeliavusiais. Viena bendruomenė štai taip prisijungė prie Gerumo, atminties ir bendrystės akcijos: pakvietė į skirtingų kartų susibūrimo popietę bažnyčioje, joje „skambės tremtinių, partizanų, šių dienų kompozitorių dainos, kurios alsuoja mūsų praeities istorija, meile Tėvynei“… Pagarba praeičiai, meilė Tėvynei negali būti akcijinė. Kaip ir gerumas, bendruomeniniai ryšiai. O panašios atsvaros Helovinui primena renginius „dėl paukščiuko“, į kuriuos vaikai varu varomi. Betgi paimti botagą lengviau nei pasukti galvą. Vaikai mėgsta šią šventę – ką mes bandome apgauti? Užuot barstę naftaliną, verčiau pagalvotume, kaip paskatinti juos ir savoms šventėms ruoštis su tokiu užsidegimu, kaip ruošiasi Helovinui: gražių moliūgų pripjausto, įdomių kostiumų sukuria, kaimynus aplanko klausdami: „saldainis ar pokštas?“. Ir kapus per Vėlines vaikai aplankys. Su derama pagarba. Tik jos išmokstama iš tėvų, ne iš akcijų.
LŽS narė Dalia Juškienė (,,Kauno diena“)
www.kaunozurnalistai.lt nuotraukose: Kryžių kalnas Šiaulių rajone