Vidas Mačiulis, LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas
Saulėtą 2024-ųjų birželio 21-ąją Romainių kapinės priglaudė mūsų kolegę, ilgus gyvenimo metus paskyrusią žiniasklaidai, Lietuvos žurnalistų sąjungos narę kaunietę AUŠRĄ ŠUOPYTĘ (1939 11 15 – 2024 06 19). Ilgai, daugiau kaip dešimtmetį, kolegė grūmėsi su klastingu šio laikmečio ,,vėžiu”, pati stebėjosi, kad vis dar atsilaiko prieš ligą. Dar praėjusią savaitę Aušra bendravo su LŽS nare Virginija Bieliauskaite, sake, kad silpnokai jaučiasi, tačiau apie atsisveikinimą nebuvo jokių minčių…
Atsisveikinimo su Aušra Šuopyte dieną pateikiame www.kaunozurnalistai.lt mano pasakojimą apie kolegę LŽS narę, kai ji šventė savo gyvenimo 70-metį.
Kai Aušra paliko gimtąjį Maštaičių kaimą Šakių rajone ir persikėlė į Kauną, buvo tik devintokė. Po brandos egzaminų, dar tik svajojanti apie žurnalistikos mokslus, pradėjo bendradarbiauti spaudoje. 1967 metais didžiausioje Lietuvos pramonės įmonėje – Kauno radijo gamykloje steigė ir pradėjo leisti laikraštį „Banga“. Tapusi pirmąja daugiatiražio leidinio redaktore, A.Šuopytė profesinių paslapčių sėmėsi iš Vilniaus universiteto laikraščio „Tarybinis studentas“, kuriam vadovavo Juozas Girdvainis. Po ketverių kūrybingų darbo metų Kaune, „Banga“ ją nuplukdė į Vilnių, kur jau neakivaizdžiai buvo pradėjusi studijuoti žurnalistiką.
Tuo metu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos katedra, vykdydama gamybininkų ir mokslininkų bendradarbiavimo sutartį, turėjo kūrybiškai padėti steigiant įmonių laikraščių redakcijas. Dėl to 1972 metais žinomi VU dėstytojai Jonas Bulotas ir Viktoras Žeimantas įkalbėjo Aušrą tapti pirmąja Vilniaus skaitiklių gamyklos laikraščio „Impulsas“ redaktore.
Naujo „Impulso“ pagauta A.Šuopytė sėkmingai dirbo, tuometinė Lietuvos žurnalistų sąjunga ją išrinko delegate į visos Sovietų sąjungos spaudos, radijo ir televizijos žurnalistų suvažiavimą, kad ji pasidalintų patirtimi, koks turi būti gamybinio kolektyvo laikraštis. Neilgai trukus VU žurnalistikos katedros dėstytojas Laimonas Tapinas pasiūlė gabiai žurnalistei redaguoti Vilniaus siuvimo įmonės „Lelija“ laikraštį, kuriam ji paskyrė dvylika kūrybingų savo gyvenimo metų. Gal nebūtų palikusi sostinės, bet nenorėjo visą gyvenimą būti „nuomininke“ ir neturėti savo buto. Daug metų stovėjo eilėje, bet likdavo jos gale, nes ir tada kūrybiniai darbuotojai buvo „antrarūšiai“…
Kai Šalčininkų rajoninio laikraščio „Lenino priesakai“ redaktorius Edmundas Gataveckas prityrusiai žurnalistei pasiūlė tapti jo pavaduotoja bei lietuvių kalba leidžiamo laikraščio vadove, Aušra Šuopytė sutiko, juo labiau, kad buvo pažadėtas išsvajotasis butas. Deja, vilniečių kolegų žodžiais „savanorė tremtinė“ vėl buvo …apgauta. Redagavo laikraštį, rašė, lenkiškai kalbančiame krašte puoselėjo lietuvybę, bet žadėto buto taip ir nesulaukė.
Pirmąkart gyvenime parodė „charakterį“ ir grįžo į Vilnių. Dirbo Lietuvos telegramų agentūroje ELTA. Vėl sugrįžo, nes buvo laukiama, kad su bendraminčiais išleistų ir išpuoselėtų tikrą lietuvišką laikraštį „Šalčia“. Buvo įdomu, bet ir sunku dirbti Šalčininkų krašte, kai atėjo Lietuvos atgimimo metai, paskelbtas kovo 11-osios aktas dėl Nepriklausomybės… Žurnalistė baigė savo misiją Vilnijos krašte, kai pirmąkart Šalčininkuose pamatė skelbimą, jog kažkas keičia butą, esantį Karmėlavoje. Pasikeitė, nes „tremtyje“ jau turėjo savą būstą…
Pakaunės Karmėlavoje Aušra Šuopytė jau įsikūrė visam gyvenimui. Čia, kaip ir prieš 24 metus, tada vėl tapo… pirmąja. Kai 1991 metais redaktorius Antanas Marčiulionis pradėjo leisti laikraštį „Vakarinis Kaunas“, nuo pirmojo numerio atsakingąja sekretore buvo Aušra. Deja, po ketverių metų laikraštis bankrutavo. Jį pakeitė „Kauno kraštas“, kurį ištiko toks pat likimas. Iš karto Aušrą Šuopytę į Jonavą pakvietė „Naujienų“ redakcijos atsakingoji sekretorė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Kristina Lukoševičiūtė. Po penkerių metų „Naujienose“, kur teko dirbti net su keturiais redaktoriais, Aušra vėl grįžo į Kauną ir tapo „Tremtinio“ laikraščio redaktoriaus Romualdo Jurelionio dešiniąja ranka…
Jubiliejinį, 70-ąjį gimtadienį Aušra Šuopytė sutiko dirbdama toje pat ,,Tremtinio” redakcijoje, kur ir prisiminė visas savo žurnalistines „tremtis“ gimtinėje. Visur Aušra buvo gerbiama, kaip ir išėjus
pensijon, nes buvo aktyvi, dalyvaudavo Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus renginiuose, dalijosi savo prisiminimais, džiaugėsi šiandininės žiniasklaidos pasiekimais, krimtosi
dėl kolegų darbo klaidų. Deja, jos jau neturime, liko apie kolegę tik gražūs prisiminimai…
Ilsėkis ramybėje, AUŠRA ŠUOPYTE…