Šnibždesiai šešėliuose yra peilis. Šnibždesiai, kad mus jau tuoj puls ir niekas negins, kad pasikartos 1940-ieji, kad aplink jau visi nusimetinėja nekilnojamąjį turtą ir ruošiasi planui B toli nuo šitos šalies.
Tuoj šnibždesius šešėliuose dar pagarsina nesibaigiantys ir dėmesiu besimėgaujantys „karo ekspertai”, kurie pamiršo, kad prieš pusantrų metų prognozavo visišką rusijos armijos kolapsą, o šiandien ją jau piešia vos ne kaip neįveikiamą galybę.
Ir tu gali gyventi tuos šešėliuose, šnibždesiuose ir baimėje. A shadow moves in the dark. Bet yra dienų, kai puikiai supranti, jog šešėlius išsklaido ryški saulė, šnibždesius – garsus balsas, o baimę – tikėjimas. Ir tada darosi ramiau.
Šią dieną aš esu ramus. Aš tikiu mūsų Kariuomene, aš tikiu mūsų sąjungininkais šiaurėje ir pietuose, tikiu galingiausio karinio bloko partneriais, tikiu broliais ir seserimis šauliais, tikiu, kad mūsų šalies vadovai nebėgs per upelį.
Taip, problemų bus daug, įvertinti jas, spręsti ir nekišti galvos į smėlį irgi būtina, bet tik nereikia drebėti kampučiuose ir dėtis daiktus į lagaminus.
Esu ramus ir dėl savęs. Neturiu plano B ir nematau jokio reikalo nei plane B, nei plane C. Jaučiuosi dar per daug skolingas už viską, ką gavau iš jaunos savo valstybės, kad taip daryčiau. Ir tikiu, kad tokių ramių yra šimtai tūkstančių.
Su ryškia kovo 11-osios saule! Tegu ji iš tiesų tamsumas prašalina.
Nuotraukos autorius: Irmantas Sederevičius
Logitipo autorius: Audrius Ambrasas