Saliutas su atminimo ženklais Kauno televizijoje, kurioje nebuvo … jos darbuotojų

www.kaunozurnalistai.lt inf.

 

9391786c1e8e6_II.jpgPo 2011-jų, kai LRT televizijos eterio žurnalisto Juro Jankevičiaus iniciatyva prie istorinio Simono Daukanto gatvės pastato, pažymėto 28a numeriu, buvo atidengta atminimo lenta, skirta sausio 13-ajai, vakar Kauno televizija vėl sulaukė tiek pat „buvusiųjų“…

 

Jaunas, dvidešimt dvejų metų televizijos laidų montuotojas Virginijus Širmulis 1991-aisiais savo akimis regėjo sausio 13-osios įvykius, kai sovietiniai kolaborantai užėmė Lietuvos radiją ir televiziją Vilniuje ir kaip LTV programą toliau tęsė Kauno redakcijos žmonės. Po 22 metų V.Širmulis, šiandien jau savarankiškas režisierius ir operatorius, sumanė atkurti anos sausio 13-osios įvykius, kuriuos dabar sujungtų pats Lietuvos Aukščiausiosios tarybos atkuriamojo seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

 

93607ec5b93c0_II.jpg-Vienintelį kartą mes sulaukėme 2013 metų, be to ir sausio 13-oji yra sekmadienis, kaip ir 1991-aisiais. Todėl man kilo mintis pakviesti į Kauno TV studiją tuos, kurie prieš 22 metus drąsiais ir garbingai atliko savo pilietinę pareigą, – sako renginio iniciatorius Virginijus Širmulis. – Buvę kolegos geranoriškai palaikė šią idėją, kai šiandieniniai teigė „jūsų ateis tik du, ne daugiau!“. Beliko tartis su LRT televizijos vadovais, kad anų dienų liudininkų prisiminimai būtų nufilmuoti ir tą pačią naktį parodyti. 
 
 
Deja, pasiūlymas buvo ignoruotas. Ačiū Jurui Jankevičiui, kuris maloniai  „buvusiuosius“ sutiko ir priėmė TV studijoje, nes nė vienas iš dabartinių Kauno televizijos darbuotojų net nepasirodė… Negalėjo ar nenorėjo? Apie kažkada Kauno televizijoje patirtus įspūdžius kalbėjo buvęs vyr. redaktorius Raimundas Šeštakauskas, radijo redaktoriai Jolanta Šarpnickienė ir Modestas Patašius, televizijos režisierė ir redaktorė Neonila Strackienė.
941a8cd5d401b_II.jpgNebuvo tik šiandieninėje, nejaukioje studijoje dvylikos Amžinybėn išėjusių Kauno redakcijos žmonių. Todėl renginio pradžioje žvakelės sužibo Amžinąjį atilsį Vytauto ANDREJAIČIO, Egidijaus BAČIULIO, Sigito ČĖPLOS, Liongino GRIŽO, Beno KARLOS, Jauniaus KELPŠOS, Romo ŠPOKO , Rimanto VAIČEKAUSKO, Gintauto VALAIČIO, Vytauto VALAIČIO, Vacio URBONAVIČIAUS atminimui. Visi jie buvo 1991-ųjų sausio įvykių sūkuriuose.
 
 
9467cf1a0afaf_II.jpgAčiū Dievui, kad anų sausio įvykių Kauno televizijoje gyvų liudininkų yra dvigubai daugiau, kurie atėjo prisiminti, paliudyti, pasimatyti, pasikalbėti. Tai buvę tuometinės redakcijos vadovai, laidų vedėjai, redaktoriai, televizijos operatoriai, techniniai darbuotojai. 2013-ųjų sausio 15-ąją sukanka 45 metai, kai buvo įkurta Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcija, todėl nesuprantama, kodėl toks gimtadienis  neįdomus šiandieniams TV darbuotojams? Tačiau buvęs Lietuvos seimo pirmininkas, dabar Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis su žmona Gražina, kai V.Širmulis pakvietė, su džiaugsmu atvyko!
 
Nuotr. Raimundas Šeštakauskas
93831ad61e0c6_II.jpgDegant atminimo žvakelėms, visi žiūrėjo 1991 metais sukurtą filmą „Sekmadienio rytas …13-osios naktį“, kurio autoriai: redaktorius Vidas Mačiulis, režisierius Bronius Talačka, operatoriai Stasys Dargis, Jonas Dirsė, Vladas Dekšnys, Juozas Ruzgas ir visi kauniečiai, kurie saugojo svarbiausius miesto objektus – Kauno televiziją, vaizdo priėmimo centrą Vaižganto gatvėje, radijo ir televizijos perdavimo stotis Sitkūnuose ir Juragiuose.
949d0b855d806_II.jpg
Daug kam šis filmas nebuvo matytas, nes LTV jį rodė vos porą kartų. Profesorius V. Landsbergis ne tik įdėmiai jį žiūrėjo, bet ir džiaugėsi eilinių kauniečių, tada užtvindžiusių aikštes ir bažnyčias, patriotiškumu, dėkojo tuometiniams kauniečiams eterio žurnalistams ir atsiprašė, kad tada nieko nežinojo apie tikrosios Kauno televizijos informacijos reikšmę Lietuvai. 
 
Profesorius siūlė susirasti vaikelius, tuomet įamžintus filme, ir pasidomėti, kur jie šiandien, ką veikia, ką prisimena. 
 
Nuotr. Neonila Strackienė
 

 

 

 

 

Ponia Gražina Landsbergienė, prisipažinusi, kad į Kauną ji atvažiavo ne kaip vyro lydinčioji, o pasidžiaugti 1991-ųjų sausį Vilniuje eteryje girdėtais kauniečių žurnalistų pranešimais ir jiems už tai

 

 

 

 

 

 

 

943d6e1f80033_II.jpgpadėkoti. Viešnia papasakojo, kad kuria filmą apie Vytautą Landsbergį, ko niekas niekada nerodė, nors buvo filmavo, o kai ką sąmoningai ištrynė…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visiems Laisvės gynėjų dienos šventės dalyviams buvo įteiktos dokumentinio filmo „Sekmadienio rytas“… 13-osios naktį“ kopijos, o Vytautas Landsbergis visiems padovanojo savo knygą „Trys paskaitos apie Lietuva“ (2011 m. kovas – gegužė) ir DV „Mano antologija“ : Vytautas Landsbergis skaito mėgiamas įvairių tautų poetų ir Jono Žemkalnio (savo) eiles.

 

 

 
 
Nuotr. Jolanta Šarpnickienė
 

 

 

93764b98bdb60_II.jpgBendraminčių susitikimui vadovavęs LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas, tuometinės LTV Kauno redakcijos laidos „Sekmadienio rytą“ sumanytojas ir autorius Vidas Mačiulis, svečiams priminė, kad iš šešiasdešimties buvusių eterio žmonių , tik trys – Jolanta Šarpnickienė, Modestas Patašius ir Raimundas Yla buvo apdovanoti Sausio 13-osios medaliais… Tačiau originalus atminimo ženklas 2013-ųjų sausio 12-ąją buvo įteiktas  tik Vytautui Landsbergiui ir dar aštuoniems Laisvės gynėjų dienos minėjimo dalyviams…

 

 

942080abbb082_II.jpgTalentingas ir darbštus stiklo menininkas Audrius Vaišnys praėjusių  metų  gegužę kauniečius žurnalistus pirmą kartą nudžiugino puikiu Petro Babicko vardo premijos prizu.
 
Prieš porą dienų A.Vaišnys sumanė ir sukūrė 1991-ųjų sausio įvykius simbolizuojantį  ženklą iš stiklo ir metalo.
 
Tokį originalų, buvusių LTV laidos „Sekmadienio rytą“ rengėjų užsakytą kūrinį, gaus visi, o jų buvo bemaž trisdešimt, Kauno televizijos svečiai.
Nuotr. Apdovanojamas Vytautas Landsbergis
 

 

 

Sausio įvykiams ir Laisvės gynėjų dienai skirtas atminimo vakaras, prasidėjęs šeštadienį 22 valandą, baigėsi jau po vidurnakčio, atėjus sekmadieniui. Tuo metu, kai 1991-ųjų sausio 13-osios naktį jau Vilnių drebino tankų gausmus, aidėjo šūviai ir liejosi kraujas, po 22 metų Kaune dangų 

 

 

 

 

 

nušvietė ryškios raketos, paleistos iš S.Daukanto g. 28a kiemelio. Kad visi žinotų, jog niekas 945734cd3e744_II.jpgneužmiršta, niekas nepamirštas. Vilniuje žuvusio kauniečio Tito Masiulio, kaip ir visų sausio dienomis tada buvusių Kauno televizijos darbuotojų atminimas pirmąkart buvo taip prasmingai ir gražiai paminėtas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visa įamžino operatorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Laisvis Karvelis. Kai reportažas buvo paruoštas, jį bus galima pamatyti Kauno žurnalistų internetinėje svetainėje. Tai, kas vyko Kaune ne tik 1991-aisiais, bet ir po 22 metų, turės ir LRT televizija, nes operatorius Paulius Dovtartas filmavo…archyvui. Po 20 metų tikrai bus įdomu tai, ką kalbėjo praėjusių dienų liudininkai. Tačiau kodėl dabartiniams TV žmonėms tai, ką rengė „buvusieji televizininkai“ kėlė alergiją?
 
 Nuotr.  Modestas Patašius
 
P.S. Kai šis paskojimas jau buvo paruoštas, svetainės rengėjams paskambino pirmasis 1968 metų
Kauno televizijos režisierius, aktorius Raimundas Čaikauskas. Jis džiaugėsi, kad buvo pakviestas ir 9403b70a19212_II.jpgatėjo į nuoširdų prisiminimų vakarą, todėl prašė dar kartą už padėkoti Vytautui ir Gražinai Landsbergiams, juos pakvietusiam Viginijui Širmuliui, taip pat visiems buvusiems kolegoms. Režisierius R.Čaikauskas prisipažino, kad jis buvo laimingas sugrįžęs tenai, kur pirmąkart atėjo prieš 45 metus.
 
Nuotraukose: Sausio 13-osios minėjimo  Kauno televizijoje vaizdai
 
Tomo Raginos („Kauno diena”) nuotraukos