III. Vitas Tomkus mėgina paneigti Jėzų Kristų?
Prisiminkime biblinį pasakojimą, kai Jėzus Kristus, apsuptas sirijiečių minios, jiems pasakė: „Kas nekaltas, meskite akmenį į mane“. Ir nė vienas nedrįso tai padaryti. Dievo sūnus žinojo, kad mirtingas žmogus negali būti be vienokios ar kitokios nuodėmės. Tuo tarpu V. Tomkaus yra kitokia, negu J. Kristaus, nuomonė – jis yra visiškai švarus, be mažiausios dėmelės savo versle, todėl į D. Radzevičių ir švystelėjo? Bet ne akmenį, o tiesiog uolą – už viešai pareikštą tik nuomonę savo tinklalapyje, Vytautas pareikalavo… net milijono litų neturtinės žalos atlyginimo!
Štai iki kokio laipsnio skaidri leidybinė ir žurnalistinė veikla bei sąžinė!
Todėl gerbiamam spaudos magnatui noriu priminti Antikorupcinių iniciatyvų organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus atlikto sociologinio tyrimo duomenis (2007 m. balandis – gegužė), kur verslininkai neskaidriausiomis žiniasklaidos priemonėmis vadina „Respubliką“ (56 proc.), „Lietuvos rytą“ (48 proc.), „Vakaro žinias“ (42 proc.) ir LNK televiziją. Lietuvos žiniasklaidą korumpuota laiko net 79 proc. apklaustųjų!
Tai kas gi čia teisus – Jėzus Kristus ar Vitas Tomkus?
IV. Kodėl žlugo taikinamasis posėdis
Jau senokai mūsų žiniasklaidoje susiformavusios atskiros stovyklos, todėl žurnalistų etikos inspektorius nuoširdžiai sveikina tuos garbingus žurnalistus, kurie aukštos laisvo žodžio misijos vardan telkiasi siekdami atsilaikyti prieš diktatą. Tokiems žurnalistams žiniasklaida nėra ir negali būti sritis, esanti už analizės ir kritikos ribų, o atvirkščiai – jie suvokia tokių svarstymų svarbą, yra principingi.
Antrajai stovyklai būdingas kitoks dėsnis – žiniasklaidai ir žurnalistams viskas leista. Čia bet kokia kritika besąlygiškai atmetama. Todėl antroji stovykla agresyvi, ji netoleruoja kitų nuomonių. Jai būdingas šūkis: “Kas ne su mumis, tas prieš mus“, ji drąsiai manipuliuoja viešaja nuomone ir aponentus laiko pagrindiniais priešais.
Deja, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė apie tai nežinojo, nebuvo informuota, ir todėl žlugo jos labai geras noras – bandymas surengti D. Radzevičiui ir V. Tomkui (šių skirtingų žiniasklaidos stovyklų atstovams!) taikinamąjį posėdį.
V. Smūgis „žemiau juostos“
Po D. Radzevičiaus vėliava susibūrusios etiškos žiniasklaidos vis didėjanti įtaka visuomenės gyvenime negalėjo nekelti pagrįsto nerimo antrajai žiniasklaidos stovyklai. Todėl jai žūtbūt reikėjo kiek įmanoma greičiau sustabdyti šį procesą. Bet priežasties pradėti puolimą nebuvo.
Pagaliau vilties kibirkštėlė įsižiebė (tai jau visi žino) D. Radzevičiaus savo tinklalapyje, remiantis VikiLeaks paviešintais JAV diplomatų dokumentais, turint dar ir kitos informacijos, pareikšti savo nuomonę apie „Respubliką“. To ir užteko!
Panašiais atvejais kiekvienas padorus žurnalistas, jeigu yra įžeistas arapšmeižtas, pirmiausia kreipiasi į Žurnalistų etikos inspektorių arba Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kurie labai atidžiai išnagrinėję pareiškimą ar skundą, nurodo net kokie Etikos kodekso straipsniai yra pažeisti. O jeigu nukentėjusysis su tuo nutarimu nesutinka, jam suteikta teisė iki 30 dienų kreiptis į teismą.
Bet antrajai žiniasklaidos stovyklai šis kelias pasirodė per daug ilgas ir liberalus. „Kolegos” pasiryžo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui, sporto terminais kalbant, smūgiuoti „žemiau juostos“ ir iš karto paguldyti ant menčių. Todėl ir kreipėsi tiesiai į Vilniaus miesto II apylinkės teismą. Gal tikėjosi, jeigu šis priims nutarimą Lietuvos Respublikos vardu, kad D. Radzevičius kaltas pažeidus tokius ir tokius Baudžiamojo kodekso straipsnius, jam, jau teistam, pirmiausia užkirs kelią toliau vadovauti Lietuvos respublikos žurnalistų organizacijai?
Nuotraukose: Komentarų autorius, žurnalistas P.A.Kaunas ir LŽS pirmininkas D.Radzevičius
Dailininko, LŽS nario V.Beresniovo piešinys