Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ragina palaikyti iniciatyvą 2014 metais perlaidoti pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos palaikus Kaune, kur prabėgo reikšmingiausi velionio gyvenimo ir veiklos metai.
2014-aisiais sukaks 140 metų, kai gimė pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, 1918-ųjų vasario 16-osios akto signataras, vienas žymiausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų Antanas Smetona.
Tais pačiais metais Lietuva minės ir tragiškos prezidento žūties 70-ąsias metines. 2014-aisiais taip pat bus pažymima dar viena svarbi data – prieš 95 metus A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu.
„Artėjant šioms reikšmingoms istorinėms sukaktims, turėtume ryžtis grąžinti į Tėvynę Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos palaikus”, – teigia Andrius Kupčinskas.
1944 m. JAV tragiškai žuvęs A. Smetona buvo palaidos Klivlando kapinėse. Tuomet planuota jo palaikus grąžinti į Lietuvą iškart atgavus nepriklausomybę. 1975 m. prezidento palaikai buvo perkelti į Čerdono miestelį, kur gyvena jo giminaičiai.
„Jau daugiau nei dvidešimt metų Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Manau, kad laikas su derama pagarba palaidota A. Smetoną Tėvynėje jau atėjo, – įsitikinęs Kauno miesto meras. – Istorinės atminties, pagarbos valstybės praeičiai ir jos pirmajam prezidentui vardan įvertinkime, ką Lietuvai reiškė A. Smetonos valdymo epocha. Nepaisant kontraversiškų vertinimų dėl jo vaidmens 1926 m. perversme, demokratijos suvaržymų, negalima nuneigti A. Smetonos valdomos tarpukario Lietuvos laimėjimų, jo pastangų stiprinant valstybės nepriklausomybę, išlaviruojant sudėtingomis to meto tarptautinėmis aplinkybėmis, vykdant kultūrinimo ir lietuvinimo misiją. Kokie bebūtų vertinimai, Lietuvos istorijoje A. Smetona – pirmasis valstybės prezidentas.”
„Visuomenei, išeivijos lietuviams pritariant ir giminėms neprieštaraujant, Kaunas padarys viską, jog prezidentas A. Smetona būtų garbingai sutiktas Tėvynėje ir jam būtų grąžinta ta pagarba, kurios jis stokojo ilgus dešimtmečius”, – sako A. Kupčinskas.
Kaune, Panemunėje, yra A. Smetonos vardu pavadinta alėja, kuria prezidentas mėgo jodinėti. Kaune taip pat veikia A. Smetonos gimnazija, o laikinojoje sostinėje esančios Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje 1996 m. pastatytas vienintelis A. Smetonos paminklas šalyje.
Pernai Kaune, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje buvo perlaidoti 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai. Kauno miesto meras A. Kupčinskas buvo J. Brazaičio perlaidojimo Tėvynėje renginius kuravusios komisijos pirmininkas.
Kauno savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio informacija
Kauniečiai žurnalistai, sveikindami Andriaus Kupčinsko apsisprendimą palaikyti Prezidento Antano Smetonos palaikų sugrąžinimą į Lietuvą, džiaugiasi, kad tokią iniciatyvą paskatino Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, tikrasis meno kūrėjas Gediminas Jankus, talentingai parašęs ir gražiai išleidęs dramą „Kybartų aktai”.Mūsų svetainės „Aktualijose” (01.19) rašėme, kad rekordinis žmonių skaičius užplūdo Istorinę Prezidentūrą Kaune, kai čia buvo pristatoma rašytojo ir žurnalisto Gedimino Jankaus drama „Kybartų aktai“.
Į knygos sutiktuves sugužėjo tiek daug kolegos bičiulių, bendradarbių ir jo kūrybos gerbėjų, kad ne tik salėje nebuvo kur kojos pastatyti. Ir koridoriuose, ir tarpduryje stovintys kauniečiai gaudė kiekvieną autoriaus ir jo kūrybos vertintojų žodį.
Tuomet Gediminas Jankus kalbėjo, kad jau laikas grąžinti Antano Smetonos palaikus į Lietuvą.
Tiesa, toks siūlymas nepatiko oponentams: Antano Smetonos giminaičiai įsitikinę,
kad Prezidento palaikams dar per anksti grįžti į Lietuvą, nes čia dar daug komunistinio tvaiko… Tačiau visa Prezidento Lietuva, o ne keli giminaičiai turi nuspręsti dėl Antano Smetonos palaikų perlaidojimo.
Svarbiausia, kad su „Kybartų aktais” kolega Gediminas Jankus visiems atvėrė akis. Ačiū jam už tai!