Kauniečius žurnalistus prieš porą savaičių pasiekė pagalbos šauksmas iš pajūrio. Tai „Palangos tilto“ laikraščio redaktoriaus – direktoriaus Lino Jegelevičiaus atviras laiškas, tiksliau pareiškimas – kreipimasis.
Kolega, Palangos laikraščio vadovas su panašiu pareiškimu taip pat kreipėsi ir į šalies Prezidentę, teismų administratorių, kitas institucijas „dėl buvusio ministro ir kandidato į Seimą Pajūrio rinkimų apygardoje R. Palaičio ketinimų sužlugdyti „Palangos tiltą“(…)“. Kad Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkas „pasiryžęs tai padaryti su teisėjo pagalba“.Visas šio kreipimosi tekstas rugsėjo 18-ąją buvo paskelbtas mūsų svetainėje.
Prasidėję partijų debatai prieš rinkimus į Lietuvos Seimą, kaip teisingai pastebėjo „Kauno dienos“ skaitytojas Valius V. rugsėjo 21 d. numeryje – tikra „plepalų mišrainė“. Ne kiekvienam eiliniam mirtingajam taip jau paprasta toje „mišrainėje“ susigaudyti. Atskirti vieną kitą racionalesnį grūdą iš didžiulio maišo pelų. Todėl „Palangos tilto“ redakcija, turėdama tokį patikimą skėtį, kaip 1996 m. liepos 2 dieną priimtą ir jau amžinatilsį prezidento Algirdo Brazausko parašu patvirtintą „Visuomenės informavimo įstatymą“ bei 2010 m. rugsėjo 30 dieną Seimo priimtus šio įstatymo pakeitimus, kuriuos pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ir pirminiame dokumente, ir įstatymo pakeitimuose aiškiai – lietuviškai – parašyta: „…viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį, ir ji buvo anksčiau skelbta per kitas visuomenės informavimo priemones“. (mano pabraukta – aut.), iš „www. alfa lt.“ perspausdinusi straipsnį „Raimundas Palaitis galės toliau klastoti dokumentus“, ryžosi suorientuoti savo ištikimiausius skaitytojus rinkimų į šalies parlamentą ŠOU, perspėti, kad šie būtų ypač budrūs, principingi. Žinoma, kaip reikalauja minėtas įstatymas, nurodydama ir minėtą šaltinį.
Tačiau Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas ir laikraščio kolektyvui, ir visiems Lietuvos žurnalistams buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Teisėja Liucija Paulauskaitė paskelbė nuosprendį – laikraštis kaltas tai padaręs ir areštavo jo sąskaitoje esančius 80.000 litų. Kad turėtų iš ko R. Palaičiui atlyginti jam padarytą turtinę žalą (kodėl turtinę?). Tiesa, teisėja, iš areštuotos sąskaitos leido sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai ir atlyginimams. Bet uždraudė mokėti už laikraščio spausdinimą bei ryšių ir platinimo paslaugas. O antstolis A. Selezniovas, vykdydamas teismo nutartį, išsiuntinėjo visiems „Palangos tilto“ debitoriams (laikraščio paslaugų pirkėjams) reikalavimą sustabdyti bet kokius mokėjimus UAB „Palangos tiltui“.
Gal mes ne taip supratome, ką perskaitėme ir kas juodu ant balto parašyta „Visuomenės informavimo įstatyme“? Gal teisinėje kalboje to įstatymo nurodymus galima traktuoti ir taip, kaip juos traktuoja teisėja Liucija Paulauskaitė – nesiginčysime. Bet laikraščio paslaugų pirkėjams uždrausti bet kokius mokėjimus… Visiems puikiai žinoma šiandieninės periodinės spaudos būklė. Ne veltui jai net sumažintas PVM, mėginama daryti kitas nuolaidas – kad tik išgyventų. O čia – nukertamos visos gyvybingos šaknys, kurios dar gali šiek tiek finansais maitinti laikraštį ir gelbėti jį, kad neužgestų. Todėl norom nenorom peršasi mintis, kad šiam pajūrio laikraščiui jau stengiamasi skambinti laidotuvių varpais.
Tiesa, „Palangos tiltas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas skubos tvarka paskirti teismo posėdį artimiausiu metu ir panaikinti laikraščio leidybą žlugdančias laikinąsias apsaugos priemones. Tikime, kad taip ir bus. Bet posėdis paskirtas tik … spalio 24 dieną!
Palangos miesto apylinkės teismui paskelbus sprendimą, laikraščio redaktoriui – direktoriui dar pavyko susitarti su spaustuve, kad ši atspausdintų eilinį „Palangos tilto“ tiražą, o apmokės vėliau. Bet kaip bus su kitų tiražų spausdinimu – juk laikraštis leidžiamas ne vieną kartą į mėnesį? Kas rizikuos spausdinti „Palangos tiltą“, jeigu net neaiškus jo tolimesnis likimas. Mes, kauniečiai žurnalistai, neabejojame, kad Klaipėdos apygardos teismas, labai atsakingai išnagrinėjęs šią situaciją, paskelbs viltingą sprendimą. Bet ir vėl – ar bus kam jį išklausyti, nes Palangos – ir ne tik – gyventojų labai mėgstamas laikraštis bus jau seniai bankrutavęs? Galėsime nebent pasiguosti demokratijos principais ir etiniais pagrindais dirbusio laikraščio autoriteto reabilitacija….
„Palangos tilto“ redaktorius – direktorius Linas Jegelevičius, kaip minėjau, panašų kreipimąsi nusiuntė ir kitoms autoritetingoms šalies įstaigoms – padėkite išgyventi! Bet vargu ar padės. Nebent reikėjo kreiptis į mūsų demokratinės spaudos vedlį, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių. Bet šiuo metu teismo rankomis mėginama ir su juo susidoroti tik už tai, kad šis išdrįso savo tinklaraštyje pasakyti asmeninę, subjektyvią nuomonę apie V. Tomkaus „Respubliką“. (Beje, ir jis, kaip reikalauja „Visuomenės informavimo įstatymas“, nurodė kokiais šaltiniais remiasi). Taigi, nors mūsų etiškos spaudos, sąžiningai tarnaujančios visuomenei, o tuo pačiu ir padedančiai Lietuvai eiti demokratinio vystimosi keliu, tas kelias rožėmis klotas, bet reikėtų neužmiršti, kad jos yra su spygliais, kurie ne tik skaudžiai, bet net mirtinai žeidžia.
Grįžkime prie „Palangos tilto“ laikraščio išgyvenimo problemos.
Teismų sprendimai priimami Lietuvos Respublikos vardu, todėl netikime, kad teisėja Liucija Paulauskaitė, pasmerkusi bankrotui „Palangos tilto“ laikraštį, vadovavosi kažkokiais mums nežinomais asmeniniais tikslais ar nuoskaudomis.
Sunku patikėti, kad Raimundas Palaitis mėgino tokiu negarbingu būdu keršyti suvedant senas sąskaitas (anksčiau šis laikraštis apie R. Palaitį irgi buvo neigiamai atsiliepęs), o šiuo metu iš www.alfa.lt. vėl perspausdino jam nepalankų straipsnį. Prisiminkime netolimą praeitį, kai R. Palaitis dar buvo LR vidaus reikalų ministru, jo principingumą atleidžiant iš darbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, ne kartą viešai – per televiziją, radiją, spaudoje – deklaruojamus sąžiningo, objektyvaus vadovo principus. Kas, kas, o buvęs LR vidaus reikalų ministras puikiai supranta, kad nesąžiningai įgyti (priteisti) pinigai – sėkmės neatneša.
Tuomet kur šuo pakastas?
Rašant šį straipsnį jau kelintą kartą atsiverčiu šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą, skaitytą Seime 2012 metų birželio 7 dieną, kuriame be teigiamų pokyčių visuomenėje fiksavimo, iškeliama ir daug opių problemų, objektyviai analizuojama atskirų valstybinių organizacijų veikla. Šį kartą dėmesį patraukė Prezidentės atskleistas ypač pavojingos ligos užkratas teismų (ir ne tik) sistemoje, kuris atsakingas pareigas einantį darbuotoją paverčia tiesiog neprognozuojamu – pažeisti atsakomybės pajautimo bei elgsenos stabdžiai jam leidžia lengva ranka numoti į bet kokius Seimo nutarimus, nepergyvenant girtut girtutėliui šlaistytis Seimo koridoriuose, atsegti tarnybinį portfelį įvairaus dydžio kyšiams priimti, net pasijusti esančiu Napoleonu Bonapartu ar Ričardu Liūtaširdžiu…
Prezidentė išvardijo ir tos ligos požymius: „sustabarėjimas“, „arogancija“, „klanas“, “šunvotės“, “ profesinis degradavimas“, ir t.t. Ieškant šios ypač pavojingos ligos požymių Vilniuje jau apnuoginti nešvarūs teisėjų ir advokatų veiklos modeliai, Kaune atskleista kabinetinio teisėjų susitarimo praktika. Atsirado tos ligos naujos sąvokos, kaip „kišeniniai prokurorai“, „saugumo kurmiai“. Tik per praėjusius trejus metus net tuzinui pareigūnų (teisėjo vardo nevertų) mantijos!
O kas gali garantuoti, kad ši liga nepersimetė ir į mūsų gintarinį, visų numylėtą, pajūrį ? Juolab, kad šios ligos užkratas mutavosi jau į kitas formas ir palietė kitą visuomenės sluoksnį – visiškai neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsklaidė net 160 neteisėtai praturtėjusių valstybės tarnautojų būrį, iš kurių net 7 – ypač aukštas pareigas užimantys asmenys!
… Tikimės, kad šis ligos užkratas, pavojingesnis net už AIDS , Palangos dar nepasiekė. Todėl kiekvieną dieną su viltimi laukiame iš pajūrio naujų gerų žinių. Ypač pranešimo, kad demokratinius principus ginantis ir etiniais pagrindais dirbantis „Palangos tilto“ laikraštis nepadarė inkriminuojamo nusikaltimo ir toliau lankys kiekvieną jam ištikimą skaitytoją.
P.S. Kai šis straipsnis jau buvo paruoštas publikuoti, iš pajūrio mūsų Svetainę pasiekė pirmoji džiugi žinia – Klaipėdos apygardos teismas (KAT) panaikino Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos Liucijos Paulauskaitės nutartį taikyti „Palangos tiltui“ laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti banko sąskaitas 80.000 litų.
Sveikiname kolegas su pirmuoju teisingumo pasireiškimu! Lauksime ir šios istorijos pabaigos…
Nuotraukoje: Publikacijos autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narys Povilas Antanas Kaunas