Rugsėjo mėnesį paaiškės, ar LRT televizijos laidą “Klausimėlis”, kurią jau antras dešimtmetis kuria kaunietis žurnalistas Juras Jankevičius, pamatys ir kitų Europos šalių žiūrovai. Pateikiame dienraščio “Lietuvos žinios” žurnalisto Jauniaus Čiulados publikaciją. LTV „Klausimėlio” veidas Juras Jankevičius žeria klausimus praeiviams gatvėje, o „Lietuvos žinių” žurnalistas – jam: Kodėl šiuo metu nefilmuojamos naujos „Klausimėlio” laidos, o kartojamos įrašytos anksčiau? Kodėl J.Jankevičius projekto esme vadina ne praeivius, o šou matomus konsultantus? Ar žurnalistas jaučiasi pamalonintas tuo, kad jo laida pateko tarp 20 iš 60 pateiktų geriausių laidų, kurias Europos transliuotojų sąjunga (EBU) atrinko pristatyti rusėjo mėnesį vyksiančiame televizijos formatų forume? Ar „Klausimėlis” bus adaptuotas užsienio rinkai? Ir kodėl Juro nematyti jokiuose žvaigždžių vakarėliuose? LTV garsenybė atsako į šiuos ir kitus klausimėlius.– „Klausimėlis” gimė kaip 1992 metais LTV2 rodyto pirmojo lietuviško infošou „Laisvės alėja” rubrika. 2000-ųjų balandį metų rubrika virto miniatiūrine laida…
– …Taip. Kartą „Laisvės alėjai” reikėjo linksmos pabaigos. Kaune išėjau į gatvę ir pakalbėjau su žmonėmis apie Galilei (Galileo – aut.). Dar šiandien prisimenu, kad, anot praeivių, jis išrado ratą. Taip atsiradusi rubrika buvo lengvas būdas smagiai baigti laidą. Vėliau padarėme eksperimentinę laidą ir „Klausimėlis” atsirado programų tinklelyje.
Nuo 2000 metų balandžio iki 2011 metų gegužės jis buvo rodomas be pauzių. Šiuo metu „Klausimėlis” kartojamas. Nufilmuotos kelios naujos laidos, bet mes nespėjame jų sumontuoti. Bet to, yra krizė ir visokių kitokių problemėlių. Projektas neuždarytas, bet naujų laidų nedarome.
– Per 11 metų nufilmuotos 435 „Klausimėlio” laidos. Šį projektą galima vadinti amžinu neišsisemiančiu formatu?
– Mums kyla naujų klausimų – galėtume filmuoti toliau. Laukiame geresnių laikų. Tai – universalus formatas, kuris turi vieną didžiausių išliekamųjų verčių televizijoje.
– Nieko bendra su laida neturinčiame tinklalapyje „Klausimelis.lt”, kuris šiandien jau neveikia, prieš pusantrų metų buvo publikuojami klausimai ir atsakymai įvairiausiomis temomis. Nuolatinis svetainės klausinėtojas Valius Venckus uždavė tokį klausimą: „Ar tyčia LTV laidos „Klausimėlis” vedėjas J.Jankevičius pasirenka pačius kvailiausius žmonių atsakymus?” Peradresuoju klausimą tau.
– Jau keletą metų laidoje žiūrovų pageidavimu atsirado speciali teisingiausių atsakymų rubrika „Klausimėlio” pirmūnas”. Kalbiesi su žmogumi truputį ilgėliau, bandai suvokti, ar jisai gaudosi. Nereikia visko žinoti, bet mums įdomu, ar jis supranta esmę. Tačiau esmę išlukštena mažai žmonių. Įsiminė varėniškis vaikinukas, kuriam uždavėme keturis skirtingus klausimus ir jis atsakė taip konkrečiai, dalykiškai ir idealiai! Šis pašnekovas keturis kartus tapo „Klausimėlio” pirmūnu. Lygiai tokį patį sutikome Anykščiuose. Paprastai, jei žmogus vienu klausimu pasirodo esantis pirmūnas, jis nusimano ir kitais klausimais. Bet surasti tokių sudėtinga.
Įsiminė Kėdainiuose filmuota viena paskutinių laidų. Klausimu pasirinkome astronomiją. Viena moteriškė taip gerai ir išsamiai pasakojo apie astronomiją, bet galų gale pateko į šeštąją originaliausio atsakymo vietą. Ilgai kalbėjusi apie astronomiją ji ištarė tokius žodžius: „Einu gatve. Vakare – mėnulis, žvaigždės… Jeigu nebūtų astronomų, nebūtų nei Mėnulio, nei Saulės.” Ir ji tikrai taip mano.
Antra vertus, žinau, kad nepaklausi, todėl aš būtinai pakišiu liežuvį. „Klausimėlio” ekspertai ir konsultantai yra tikrasis jo turinys, dėl kurio darome laidą. Mes nuolat kalbame apie praeivius, bet pakalbėkime apie ekspertus. Daugiau nei 90 proc. garsiausių Lietuvos mokslininkų – geografų, literatūrologų ir begalė kitų sričių specialistų mielai sutiko filmuotis laidose. Ir Seimo pirmasis vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, ir diplomatas Justas Paleckis, ir Konstitucinio Teismo vadovas Egidijus Kūris, ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, ir amžiną atilsį profesorė Vanda Zaborskaitė. Jie visi išsamiai ir įdomiai pasakojo. Tai ir yra laidos esmė. Praeivių atsakymai – tik forma, kuria mes norime pasakyti svarbiausią žinią. „Klausimėlis” yra edukacinė laida. Kartais pajuokaudavome, kad ji mokslinė (šypsosi).
– „Klausimėlis” pateko tarp 20 iš 60 pateiktų geriausių laidų, kurias EBU atrinko pristatyti rusėjo mėnesį vyksiančiame televizijos formatų forume. Jautiesi pamalonintas?
– Iš 20 laidų bus renkamos septynios geriausios; trys bus apdovanotos. Ar jaučiuosi pamalonintas?.. O Lietuvos rinktinė nesijautė pamaloninta patekusi į olimpiadą (šypsosi)? Bet ji dar nieko nelaimėjo.
– Gali būti, kad „Klausimėlis” kada nors bus adaptuotas užsienio rinkai?
– Tai priklauso nuo šalies. Ne visose valstybėse vienodi žiūrovų lūkesčiai ir transliuotojų tradicijos, nevienodas teisinis reguliavimas ir valdžios požiūris į tai, ką transliuoja žiniasklaida. Abejoju, ar „Klausimėlis” galėtų būti lengvai adaptuotas Baltarusijai. Tam tikrų problemų buvo ir Lietuvoje. Prezidento Pakso (Rolando – aut.) laikais kurta Nacionalinio pasididžiavimo ugdymo programa. Mano žiniomis, buvo pageidavimas, kad eteryje neliktų „Klausimėlio”.
– Kaime originalių atsakymų daugiau nei mieste?
– Provincijoje stulbinamų atsakymų ne daugiau nei didmiesčiuose.
– Ar verta pykti, jei pakliuvai į „Klausimėlį” ir pasakei netiesą?
– Ant ko pykti? Visi žmonės skirtingi ir savotiški. Kai kurie ieško kaltų.
– Kuo užsiimi televizijoje, be „Klausimėlio”?
– (Atsidūsta.) Labai sunkus klausimas. Oficialiai mano pareigos vadinasi LRT administravimo ir veiklos vystymo departamento Pastatų priežiūros ir apsaugos skyriaus vadybininkas. Esu atsakingas už LRT infrastruktūrą ir iš dalies už jos veiklą Kaune. Turime mums laikinojoje sostinėje priklausantį pastatą ir su juo susijusios veiklos.
– Tau patinka šis darbas?
– Kartais tenka daryti tai, ką reikia daryti. Nėra žmogaus, kuris galėtų dirbti tai, ką dirbu aš, todėl darau tai, ką reikia. Nesakau, kad šis darbas nepatinka. Kai kurie dalykai įdomūs – pvz., sutvarkyti, kad to pastato šiluma ir elektra būtų naudojama efektyviai, kad vandens skaitliukas suktųsi į vieną, o ne į dvi puses, kaip buvo. Tai – nedidelių žurnalistinių tyrimėlių rezultatas.
Kitas dalykas, kuriuo užsiimu, yra mobiliosios transliacijos. Šiandien technologijos mums duoda kur kas daugiau, nei sugebame panaudoti. Transliuoti iš visur ir bet kada dar nėra galimybės, bet lygiai prieš trejus metus mes pradėjome tuo domėtis. Pirmoji mobilioji transliacija buvo iš Kauno zoologijos sodo. Tai buvo eksperimentinis įsijungimas į LTV „Labą rytą”. Vėliau buvo rodoma laida „Krašto spalvos”, pagrįsta moderniomis technologijomis. Penktadienį ruošiamės transliuoti „Labą rytą” iš Nidos (pokalbis vyksta trečiadienį – aut.). Bandau transliacijos inžinieriaus darbą derinti su turiniu.
– LRT dirbi nuo 1990-ųjų. Tau kada nors siūlė pereiti į komercinį kanalą?
– Istorija tai nutyli. Būtų nekorektiška apie tai kalbėti. Aišku, visada apsvarstau visus pasiūlymus. Juos galima laikyti tam tikru įvertinimu, bet negaliu girtis, kad man kažkas kažką kažkur siūlė, nes esu lojalus savo darbdaviui. Kol kas esu ištikimas LRT. Kol kas aš lojalus, nes man patinka darbinė aplinka, jaučiu didelę laisvę, o valdžia nesikiša į turinį. Tai imponuoja.
– Praėjusių metų vasario 5 dieną „LZinios.lt” publikavo žinutę „LTV „Klausimėlis”: sąmokslo teorija”. Neprisistatęs internautas mestelėjo tokį komentarą: „J.Jankevičius praeityje buvo daktarų sukurto „Sekundės” banko veidu. Tai jam priklauso frazė: „Reikia pinigų? Pinigų yra! „Sekundės” bankas”.” Šį šūkį Juras kartojo visur – žiniasklaidoje, radijuje ir LTV. Tad argi ne aferisto praeitis pas Jurą? (komentaras neredaguotas – aut.)” Šiuose žodžiuose yra tiesos?
– (Juokiasi.) Aš tikrai žinau šito šūkio autorių, bet tai esu ne aš. Nėra ko slėpti – „Laisvės alėjoje” „Sekundės” bankas buvo nusipirkęs reklaminio laiko. Reklama sukosi laidos pradžioje. Jos turinį pateikė užsakovai. Sutikęs buvusį „Sekundės” banko vadovą gatvėje jo niekaip nepažinčiau, bet tais laikais aš jį žinojau. Su banko veikla neturėjau nieko bendra.
– 2010 metų birželio 15-ąją LRT, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ir „Lietuviškai.lt” paskelbė akciją „Interneto lietuvinimo vajus”, skatinančią kurti interneto svetaines su lietuviškomis raidėmis. Tą pačią dieną ėmė veikti lietuviškai pavadintas „Klausimėlis.lt”, kuriame – šios laidos įrašai. Tavo citata: „Laikas ne tik kalbėti, bet ir naršyti lietuviškai (…). Lietuviški rašmenys yra unikalus lietuvių paveldas ir tyčiotis iš jų – negražu.” Lietuviškos raidės interneto puslapių adresuose tau atrodo reikšmingas dalykas?
– O kodėl apsunkiname save kalbėdami lietuviškai – ne angliškai ar rusiškai? Kodėl lietuviškai šnekame ne šveplai? Ir internete reikia rašyti lietuviškai – su „š” ir kitomis raidėmis. Rašydamas el. laiškus stengiuosi bendrauti lietuvių kalba.
Džiaugiuosi šios kampanijos rezultatais. Maniau, kad mus išvadins durneliais ir tuo viskas baigsis (šypsosi). Jei pažiūrėsi save gerbiančių firmų, kurių pavadinimuose yra lietuviškos raidės, tinklalapius, pamatysi, kad lietuviškas interneto adresas peradresuojamas į nelietuvišką variantą. Tai rodo, kad bendrovėms svarbūs abu adresai. Beje, ar šį straipsnį rašysi lietuviškais rašmenimis (juokiasi)?..
– Tavęs nematyti jokiuose žvaigždžių vakarėliuose. Kodėl?
– Mano požiūris į alkoholį truputį kitoks. Neturiu savo vairuotojo, todėl negaliu sau leisti prarasti teises. Šventai laikausi šio požiūrio ir niekada nerizikuoju. Negaliu sakyti, kad niekada visiškai negeriu, nes kartais to reikalauja protokolas. Kai protokolas reikalauja, tenka jį vykdyti, bet proto ribose. Be to, man įkando šuo, todėl pasiskiepijau nuo pasiutligės. Še tau: pusė metų – nė lašo.
– Ar J.Jankevičius yra žvaigždė?
– Iš šono geriau matyti. Nenorėčiau būti žvaigžde. Žvaigždžių liga ateina ir praeina. Tikiuosi, kad man jau seniai praėjo. Gal net ir nebuvo sunki jos forma. Pats nepajutau ligos požymių. Žinome, kad žvaigždžių liga egzistuoja viena ar kita forma. Tačiau tu bet kurio žmogaus, kuriam bandoma klijuoti ši etiketė, paklausk apie tai. Jis sakys: „Ne, ne, ne – ką tu…”
– Pasitaiko, kad J.Jankevičius sušneka ką nors nei į tvorą, nei į mietą?
– Visiems pasitaiko. Iš šono geriau matyti, ar man taip nutinka dažnai. Kartais ir pats pajauti.
Nuotraukoje: Kaunietis žurnalistas Juras Jankevičius, kurio kuriamą „Klausimėlį” gali pamatyti ir Europos šalių TV žiūrovai
LRT televizijos nuotr.