2013-ųjų sausio 11 dienos numeryje Kretingos rajono laikraštis „Pajūrio naujienos“ paskelbė straipsnį tema „Partizanų aprašytieji „žygdarbiai“ kelia tik siaubą“.
Straipsnis skelbiamas be autoriaus (-ės) pavardės. Vietoj jos – pastaba: „Pavardė redakcijai žinoma“. Toliau pateiktas tokio turinio „Redakcijos prierašas“:
„Pokaris ir tuo laikmečiu įvykę įvykiai – tarsi kraujuojanti tautos žaizda. Praėjo šitiek metų, o ji – vis dar neužgijusi, vis dar primena apie save. Dar gaji ir baimė, kurią pokariu išgyvenę savo vaikystę ar paauglystę, patyrė įvykius menantys žmonės. Kaip užgydyti šią žaizdą? Diskutuokime, kalbėkime – kartu ieškokime visiems susitaikyti padėsiančios istorinės tiesos: „Pajūrio naujienos“ laukia Jūsų minčių, pamąstymų, prisiminimų“.
Prisiminimai, kaip jau galima spręsti iš pavadinimo, tendencingi, juoda spalva piešiantys pokario laisvės kovotojų auką. Savo pavardės nesiryžęs skelbti autorius, -ė rašo: „O aš noriu pakomentuoti tikrą, savo kailiu, kaip sakoma, patirtą šitokių „didvyrių“ padarytą nuoskaudą – yra tikrų pavyzdžių, kiek dėl jų iškentėjo visai nekalti žmonės, priminsiu, kiek jie nukankino ir nužudė nekaltų žmonių, ir kiek žmonių negalėjo tuo metu ramiai gyventi, nes jie, buvę miške, naktimis ėjo plėšdami, atiminėdami iš gyventojų paskutinį duonos kąsnį“.
Panašių teiginių, apibendrintai negatyviai piešiančių visų partizanų (tekste dažnai pavadintų „banditais“) veiksmus, prisodrintas visas tekstas, ir to jau pakanka įvertinti jį kaip sąmoningai tendencingą, siekiantį sukompromituoti už laisvę savo gyvybę aukojusių žmonių žygdarbį apskritai.
Be to, šis tekstas buvo paskelbtas Sausio 13-sios išvakarėse (laikraštis išeina dukart savaitėje, antradieniais ir penktadieniais), ir laisvės kovotojų gyvenimą bei veiklą negatyviai piešiantys „prisiminimai“ neišvengiamai žadina asociacijas su tokiu pat tendencingu Algirdo Paleckio tvirtinimu, jog sausio „savi šaudė į savus“. Tokios paralelės, savo ruožtu, neišvengiamai sužadino kai kurių laikraščio skaitytojų neigiamą reakcija į panašaus pobūdžio tekstą.
Kadangi tai buvo daugiausia TS-LKD partijos nariai ir jų elektoratas, o redakcija patikino laukianti skaitytojų minčių, partijos rajono tarybos skyrius įsipareigojo atsiliepti į šį tekstą kolektyviniu pareiškimu, kurio tekstas pridedamas.
Laikraščio leidėjos ponios Vitalijos Vitkauskienės aistringai priešiška reakcija į šį pareiškimą, švelniai tariant, nustebino. Labiausiai stebina priekaištas, jog kolektyvinis autorius neišmanąs žurnalistikos, jos etikos ir principų, nes nežinąs, jog jei teksto autoriaus pavardė „redakcijai žinoma“ , tai tokio teksto esą negalima vadinti anoniminiu.
Klausimas: ar skaitytojui privalu vadovautis žurnalistų etikos kodeksu ir žurnalistų darbo taisyklėmis? O gal jam pakanka Konstitucijos suteiktų jam teisių ir laisvių daiktus ir reiškinius vadinti tais vardais, kurie atitinka tikrąją jų prigimtį?
Normalaus skaitytojo, ne žurnalisto nuomone, viešai skelbiamas tekstas be teksto autoriaus pavardės skaitytojui vertintinas kaip anoniminis tekstas, nepriklausomai nuo to, žinoma ar nežinoma autoriaus pavardė teksto leidėjui.
O gal mes klystame?
Grupė kretingiškių
Priedas:
TS-LKD partijos Kretingos rajono skyriaus pareiškimas
dėl anoniminės publikacijos rajoniniame laikraštyje “Pajūrio naujienos”.
Tragiškųjų Sausio 13-osios įvykių minėjimo išvakarėse, 2013m. sausio 11 d. minėtas laikraštis paskelbė anoniminį straipsnelį skambiu pavadinimu: “Partizanų aprašytieji “žygdarbiai ”kelia tik siaubą”.Kaip jau ryškėja iš pavadinimo, straipsnyje pateikiami pokario laisvės gynėjus, partizanus kompromituojantys “prisiminimai”, jų žygdarbį nepriklausomos Lietuvos valstybės vardan vaizduojant kaip smurtą ir plėšikavimą savanaudiškais tikslais…
Tokio turinio straipsnio publikacija visiems nepriklausomos valstybės gynėjams ir patriotams įsimintinos datos išvakarėse meta juodą šešėlį ir ant Sausio 1sios aukų atminimo. Ar pagalvojo apie tai redakcija, skelbdama tokio pobūdžioio tekstą ne anksčiau ir ne vėliau, o būtent sausio 11 dienos numeryje? Šita aplinkybė, deja, duoda rimtą pagrindą suabejoti laikraščio redakcijos pilietinėmis nuostatomis ir politine etika.
Stebina ir tas faktas, kad partizaninį judėjimą juodinanti nuomonė paskelbta be nuomonės autoriaus pavardės. Juk gyvename demokratinėje šalyje, kurios piliečiams suteikta teisė viešai ir nebaudžiamai reikšti savo nuomonę, net jei ji ir nesutampa su visuotinai priimta ar oficialiai deklaruojama nuomone.
Neteko girdėti, kad kas nors, išsakęs kitokią, nei “valdžios” nuomonė, būtų pasodintas į kalėjimą, atleistas iš darbo ar kitaip persekiojamas. Beje, ir “Pajūrio naujienose” ne kartą jau buvo skelbtos nuomonės, liaupsinančios sovietinius okupantus, jų kruvinąją armiją, juodinančios išsivaduojamąjį partizaninį judėjimą! Bet ar buvo persekiojami jų autoriai? Nieko panašaus! Tai ko dabar išsigando laikraštis?
Labai apgailestaujame, kad gerą vardą iki šiol pelnęs laikraštis nusipigino iki “anonimkių” viešinimo.
Redakcija pakvietė diskutuoti. Bet apie ką diskutuoti? Apie tai, kad buvo okupantų primestas laikmetis, kai brolis kovojo prieš brolį, kai kaimynas išdavinėjo kaimyną? Kad partizanų vardais dangstėsi ir paprasčiausi plėšikai, ir KGB infiltruoti provokatoriai? Tai faktai, o su faktais nediskutuojama.
Diskutuoti būtų galima dėl faktų interpretacijos, jų reikšmės ir vietos istorijoje apibrėžimo, bet šiuo atveju nėra su kuo diskutuoti, nes nėra autoriaus. Negi diskutuoti su redakcija?
Todėl mes šiuo pareiškimu norime irgi išsakyti savo nuomonę. tik ne anonimišką, o su realiu partiniu adresu. Tikimės, kad būsime išgirsti.
Svetainės www.kaunozurnalistai.lt prierašas:
Džiaugdamiesi, kad esame Lietuvos vidury ir norime matyti ne tik Kauno, bet ir visos šalies žiniasklaidos pasiekimus ir trūkumus, mūsų kolegų žurnalistų kūrybinius ieškojimus ir atradimus, taip pat jų atsitiktines ar sąmoningas nuodėmes, viešai pateikėme kretingiškių „Klausimėlį” ir TS-LKD Kretingos rajono skyriaus pareiškimą.
Laišką ir pareiškimą mums persiuntė talentinga žurnalistikos meistrė, Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narė vilnietė Aldona Žemaitytė – Petrauskienė. Ji rašo: „Kretingiškiai prašo pakomentuoti etiškai svarbų dalyką dėl anonimiškumo. Gal verta visa tai įdėti į svetainės puslapius, tegul kolegos ir skaitytojai diskutuoja?.. Ir man pačiai įdomu, kaip su tuo anonimiškumu. Kas galėtų atsakyti pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimus: kas yra anonimas, o kas ne?”Dėkojame akyliems kretingiškiams ir kolegei Aldonai Žemaitytei – Petrauskienei už įdomią temą, pasiūlytą mūsų diskusijai. Laukiame Jūsų laiškų. El.p. adresas: [email protected]
Kauniečio dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) piešiniai