Tryliktą kartą Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius surengė senųjų metų palydas savo namuose, kur treji metai įsikūrusi kinų kavinė “Panda”. Septyniasdešimt vietų prie šventinių stalų iš karto buvo užimtos, todėl tie, kurie pavėlavo – buvo nepatenkinti…
Šį kartą “Kauno dienoje” (gaila, kad dienraštį palydėtuvėse atstovavo tik viena Virginija Skučaitė) nebuvo nė vieno skelbimo apie paskutinio metų šeštadienio šventę, bet kolegos gausiai sugužėjo. Sako, dėl to, kad nuo gruodžio 12-osios mūsų svetainė tiksliai skaičiavo ir rašė, kiek dienų liko…
Malonus sutapimas: šiemetinę šventę rengė trys ožiaragiai: pirmininkas Vidas Mačiulis ir dvi valdybos narės Daiva Budrienė (Kauno televizija) ir Rasa Prascevičienė (“Ūkininko patarėjas”). Abi švelniosios lyties atstovės vairą į savo rankas paėmė tik pasirodžius pirmiesiems kolegoms, kai ant jų krūtinių ėmė klijuoti “širdeles” ir “snaiges”, kad vėliau dviejų skirtingų komandų nariai kuo originaliau pasveikintų vieni kitus. Laimėjo “snaigės”, bet pralaimėjusių irgi nebuvo. Kalėdinių saldainių – užteko visiems…
Šventės organizatorės Rasa ir Daiva stengėsi žurnalistų širdyse uždegti gerumą, todėl jos kiekvieną sveikino vardu ir prašė ištraukti iš kraitelės pasižadėjimą ir jį garsiai perskaityti…Vienas vyriausių amžiumi LŽS narys Adomas Subačius prisiekė: “Aš ir kitąmet būtinai dalyvausiu tokioje šventėje!” Tačiau vėliau šis senjorų klubo MES narys pradėjo abejoti, ar po metų jis dar turės tiek pat jėgų? Dėl to vėliau, iškilmingos dalies pabaigoje, visi darniai užtraukė: “Ilgiausių metų, ilgiausių!”
Kauniečius plunksnos seses ir brolius pirmoji pasveikino, beje, pirmąkart kauniečių šventėje dalyvavusi, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė. Tačiau kitaip ir negalėjo būti, nes docentė jau ne tik vilnietė, bet ir …kaunietė – Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos katedros dėstytoja. Gerbiamoji docentė A.Nugaraitė kaip visada – trumpai, aiškiai, dalykiškai, bet nuoširdžiai įvertino žurnalistų veiklą ir pasidžiaugė, kad po Naujųjų LŽS ir NŽKA Vilniuje pakvies kolegas į savo naujas patalpas.
Malonu buvo išgirsti rašytojo ir žurnalisto, savaitraščio „Nemunas” redaktoriaus Viktoro Rudžiansko sveikinimus ir jo mintis apie mūsų kultūrą bei spaudą. Visuose LŽS Kauno apskrities skyriaus renginiuose
dalyvauja ir dabartinė Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė, kuri neskirsto kolegų pagal „priklausomybę” visuomeninei organizacijai. Įdomu ir tai, kad pirmąkart į svečius užsuko ir LŽD narys, laikraščio „Lietuvos totoriai” redaktorius Galim Sitdykov. Gal tai byloja, kad šios dvi žurnalistinės organizacijos kada nors susijungs ir bus dar stipresni, galingesni ir visiems reikalingesni?
Plojimais buvo sutiktas ir Kauno savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotojas, advokatas Vygaudas Molis. Kaip ir ankstesnių švenčių metu jis sveikino žurnalistus Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus vardu.
V.Molis priminė, kad LTD Kaune įkurta prieš 92, o LŽS – prieš 90 metų. Gal dėl to prieš trejus metus šių visuomeninių organizacijų Kauno skyriai, pasirašę bendradarbiavimo sutartį, dabar yra bene patys aktyviausi šalyje.
LŽS narys Vilius Kavaliauskas, tik po pusmečio atsiėmęs jam skirtą kaunietišką “Gintarinį parkerį”, abejojo, ar save vis dar gali vadinti žurnalistu, juo labiau rašytoju, nors leidžia knygas ir albumus. Be to jis turi Vilniaus universiteto išduotą diplomą, kuriame įrašyta: “žurnalistas”. Kauno apskrities skyriaus narys V.Kavaliauskas prisipažino, kad paskutinė metų savaitė jam buvo netikėta, nes tapo Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus komandos nariu. Jis sugrįžo į tą patį kabinetą, kuriame jau ilgus metus dirbo.
Ką kalbėjo kauniečių šventėje ne tik Vilius Kavaliauskas, bet ir visi svečiai bei patys LŽS nariai, nufilmavo Kauno televizijos operatorius Laisvis Karvelis. Po Naujųjų mūsų svetainės „Reportažuose“ bus patalpinta ir daugiau vaizdo medžiagos iš kauniečių žurnalistų gyvenimo.
Greitai mūsų svetainės „Videoreportažuose” visi pamatys ir išgirs dar vieną kolegą. Tai 2012 metų „Žurnalistikos riterį“ Povilą Antaną Kauną, kuriam vardinis kardas buvo įteiktas už aštrias publikacijas, objektyviai, originaliai ir operatyviai parašytas mūsų svetainei www.kaunozurnalistai.lt.
Laureatas, beje, dar vienas skyriaus ožiaragis, parengė straipsnių ciklą „Sunkus ir klastingas Dainiaus Radzevičiaus gyvenimas viršūnėje“, „Pamynę etinės žurnalistikos principus ir normas“, „Teisėja Macevičienė dar ne visagalė“, „Valdininkų ligų užtaisas pavojingesnis net už AIDS, jau pasiekė ir leidinį „Palangos tiltai“, „Žurnalistams draudžiama! A.Čekuoliui leidžiama…“
Puikaus žurnalistikos senjoro Algimanto Čekuolio vardas šventinį vakarą buvo neatsitiktinai prisimintas. Jis šiemet pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnį „Žurnalistas neturi reklamai naudoti savo pavardės, atvaizdo ir balso“. Todėl 2012-ųjų simbolinės „Špilkos“, kurią prieš 6 metus įsteigė laikraščio „Akistata“ redakcija, „laimėtoju” LŽS Kauno apskrities skyriaus valdyba ir paskelbė Algimantą Čekuolį.
Salėje, suprantama, naujojo „Špilkos“ laureato nebuvo, todėl jis negirdėjo ir kauniečio poeto satyriko Alekso Dabulskio eilių „Adskio krislas Algimantui Čekuoliui“:
Žurnalistas šnekuolis Algimantas Čekuolis
Niekad nebuvo taip žemai puolęs,
Kaip liaupsindamas atominę elektrinę,-
Net nuospaudą ant liežuvio sutrynė!
Žinom, kuo baigės reklaminė pasakėlė:
referedumo dalyviai antausį skėlė.
Matyt, patarlė paprotino liaudį:
Neik su velniu čekuoliauti…
Eilėraščius turėjo deklamuoti ir žurnalistai. Netikėtai pasirodęs Kalėdų senelis, kurio balta barzda slėpė buvusio Lietuvos radijo diktoriaus, dabar kauniečio kultūros darbuotojo, LŽS nario Viliaus Kaminsko veidą, visus privertė ir šokti, ir dainuoti. Nors palydėtuvės vyko tryliktą kartą, bet tokių nuotaikingų ir ilgų, šventė tęsėsi net šešias valandas, dar nebuvo.
Vakaro organizatorės Daiva Budrienė ir Rasa Prascevičienė, taip pat ir kiti LŽS nariai, gimę sausio mėnesį, buvo apdovanoti švieselias skleidžiančiais angeliukais, kad jie padėtų ateinančiais – gyvatės metais. Kai ka buvo įteikiamas ir gražus ateinančių metų simbolis… Daug ko buvo, bet to nematė net keturi LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos nariai, kurių pareiga rodyti kitiems pavyzdį ir aktyviai prisidėti prie mūsų visuomeninės organizacijos veiklos. Galima pateisinti Aušrą Garnienę – daugiavaikę mamytę, kuri atsiuntė savo sveikinimus ir linkėjimus. Tačiau nežinia kodėl, nes apie savo nedalyvavimą nepranešė nei Aurelija Žutautienė, nei Kristina Bendžiūtė, nei Tomas Jarusevičius…
Šių metų sausį, kai vyko LŽS skyriaus ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas, nė vienas neprieštaravo, kai buvo renkamas į valdybą ir sutiko darbuotis bendram reikalui. Gaila, bet taip jau yra: kur saulė, ten ir šešėlis, o šalia nuoširdumo yra ir abejingumas. Mokam džiaugtis, bet ir savo elgesiu verčiam nusiminti…
Tačiau bendraminčių, bičiulių ir draugų būryje reikia tik džiaugtis. Juo labiau – įžengiant į naujuosius metus. O kai laikrodžiai muš dvyliktą – pakelkime taures vieni už kitus, kad būtume vieningi ir draugiški, padėtume vieni kitiems. Privalome tęsti prieš devyniasdešimt metų Kaune gimusias žurnalistines tradicijas.
IKI SUSITIKIMO 2013 METŲ GEGUŽĖS 11-ĄJĄ DVIDEŠIMT PIRMAJAME SPAUDOS BALIUJE…
Fotomenininko, LŽS nario Alberto Švenčionio nuotraukos; Dailininko Algimanto Snarskio piešinys