Šiandien žurnalistika yra tikrai populiari, tačiau, kad ir kiek naujų žmonių susietų savo gyvenimus su šia profesija, ji beveik netobulėja. Straipsnių pilna visur: internete, laikraščiuose, žurnaluose, bet… Skaitant įvykių aprašymus skirtingose internetinėse svetainėse, nesunku pastebėti, kad visur tos pačios naujienos. Visi tinklaraščiai, tikriausiai, nori į savo puslapius įdėti visas aktualiausias naujienas.Tačiau kodėl jos – tarsi tik šiek tiek patobulintos kopijos? Gal viena iš priežasčių yra meilės savo darbui, kūrybai stoka?
Gal žurnalistu tapti nėra sudėtinga ar šią specialybę kai kas pasirenka iš neturėjimo kur daugiau eiti ir ką pasirinkti? Tuomet šis darbas tampa tiesiog kasdienine rutina, galimybe užsidirbti pinigų. Vadinasi, tokie žurnalistai nesistengia iš kitų išsiskirti ir yra išmokę taisyklingo straipsnių rašymo taisykles ir jomis naudodamiesi, atlieka jiems skirtas užduotis.
Taip, publikacijos būna tikrai informatyvios, bet nė vienas jos skaitytojas, gavęs reikalingų žinių, neperskaitys autoriaus pavardės. Ir tik dėl to, nes tai buvo eilinė, niekuo iš kitų neišsiskirianti publikacija. Gal taip rašantiems atrodo, kad viskas yra gerai, nes pripratę prie tokio darbo stiliaus ir nežada keisti įsisenėjusių savo kūrybos nuostatų?
Dalis žurnalistų puikiai rašo, nes supranta, kad ši profesija yra ne tik paprastas faktų pateikimas. Jam svarbu ir originalumas, savęs kaip autoriaus – asmenybės atskleidimas. Tačiau taip rašančių tikrai nėra daug, nes, tikriausiai, atrasti kažką tokio, ko nesugeba kiti, yra labai sunku. Gal geriausi žurnalistai remiasi ne tik savo žiniomis, patirtimi, bet ir talentu, nes jie savo publikacijose tarsi įdeda dalelę savęs. Jeigu aš perskaitau straipsnį ir jis priverčia mane susimąstyti, tikrai pažiūriu, kas yra autorius ir kitąkart ieškosiu jo rašinių. Man atrodo, kad tokį žurnalistikos lygį Lietuvoje yra pasiekę tik nedaugelis žiniasklaidos darbuotojų.
Dabar visos viltys dedamos į jaunąją kartą. Jiems stengiamasi atskleisti tikrąją žurnalistikos esmę ir vertę, kad nuo karjeros pradžios jie išsiskirtų iš kitų, būtų pastebėti. Kaune veikia jaunųjų žurnalistų būreliai tiek mokyklose, tiek už jos ribų. Juose mes skatinami kurti, suteikiamos visos sąlygos tobulėti ir siekti aukštumų. Į mūsų užsiėmimus kviečiami žinomi žiniasklaidos žmonės, kurie dalijasi savo patirtimi, kalba apie dažniausiai daromas klaidas, pataria, o svarbiausia – moko jaunąją kartą būti savitais, išskirtiniais, parodyti savo požiūrį, charakterį…
Ir mūsų, jaunųjų tarpe išsiskiria dvi grupės: vieni, kurie tikrai myli šią profesiją ir kiti, kuriems tai atrodo paprasčiausias, lengvas amatas… Pirmieji – visada atsižvelgia į patirtį šioje srityje turinčių žmonių pastabas ir patarimus, jie mąsto, kaip savo publikacijomis išsiskirti iš kitų. O tie, kuriems ši profesija yra neįdomi, nesistengia rašyti įdomiai, pateikia tik sausus faktus, bet irgi nori save vadinti žurnalistu.
Aš pati sporto žurnalistika domiuosi tik antrus metus, tačiau jau galiu pasakyti, kas rašo įdomiai, o kas ne. Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas suteikia galimybę jaunajai kartai išbandyti save ir žurnalistikoje. Jau keleri metai veikia jaunųjų „Žalgirio“ žurnalistų būrelis. Mes ne tik susitinkame su šios specialybės atstovais, išgirstame jų patarimų, bet ir patys galime patirti, ką reiškia būti jaunuoju korespondentu. Savo rašinius apie krepšinį publikuojame specialiame „Žalgirio“ klubo svetainės jaunųjų žurnalistų puslapyje.
Pirmaisiais metais man buvo sunkoka, todėl straipsnius rašiau kartu su savo kolege. Pasakoti apie rungtynes buvo ganėtinai nuobodu, todėl galimybe išreikšti save laisva tema – iškart pasinaudojome. Nenorėjome rašyti straipsnio visiems nusibodusiomis temomis arba kalbinti žaidėjus. Po ilgų apmąstymų radom išeitį: pakalbinti pirmąjį Manto Kalniečio trenerį apie šio žaidėjo pastangas nuo jaunų dienų. Norėjome atskleisti krepšininko sėkmės ir gero žaidimo paslaptis ir tuo net įkvėpti mažuosius atkakliai siekti savo tikslo.
Šiam darbui skyrėme daug laiko, nes pirmasis Manto treneris tuo metu gyveno Rusijoje, todėl jį teko kalbinti internetu. Gal parašėme įdomiai, kad publikaciją iš karto savo „Naujienose“ patalpino oficiali „Žalgirio“svetainė. Tai mums buvo labai netikėta. Dar labiau nustebome, kai nepraėjus nė valandai pamatėme, kad mūsų straipsniu susidomėjo ir kitos internetinės svetainės. Mūsų „kūrinys“ puikavosi mažiausiai septyniuose krepšinio portaluose. Tada kilo klausimas: negi tų – didelių ir populiarių portalų žurnalistai – iki šiol nerašė apie pimąjį Manto Kalniečio trenerį? Kodėl patys nesistengia surasti įdomių temų ir problemų? Kodėl patirties turintys žurnalistai patys nerašo daugiau ir geresnių straipsnių už mus? Labiausiai nustebino ir net papiktino, kad keletas portalų net nenurodė mūsų, publikacijos autorių, vardų… Kodel jie, net nepasakę ačiū, pasisavino jaunųjų žurnalisčių kelių nemiegotų naktų kūrinį?
Trumpai apie save:
Esu Miglė Seniūnaitė – Kauno „Aušros” gimnazijos 11 klasės gimnazistė. Jau nuo mažų dienų domiuosi krepšiniu, kelerius metus ir man save teko išbandyti šioje sporto šakoje. Į žurnalistiką tada žiūrėdavau kaip į eilinę profesiją. Galvojau, kad nesu labai gabi lietuvių kalbai.. Tačiau netikėtai pasitaikė galimybė tapti Kauno „Žalgirio“ jaunųjų žurnalistų būrelio nare. Kadangi gyvenime stengiuosi pasinaudoti kiekviena suteikta galimybe, pabandžiau ir čia… Nemeluosiu, tai dariau dėl meilės krepšiniui. Tačiau po kurio laiko supratau, kad man pradeda patikti ir straipsnių rašymas. Kurdama galiu ne tik išreikšti savo nuomonę, bet ir pabendrauti su garsiausiais Lietuvos krepšininkais. Dabar jau antri metai esu jaunųjų žurnalistų būrelyje. Ir kuo toliau, tuo labiau norisi įrodyti, kad galiu daugiau nei daugelis mano amžiaus paauglių. „Žalgirio“ klube mums yra suteiktos visos galimybės, tik reikia jomis pasinaudoti, nebijoti parodyti save ir kažkuo išsiskirti iš kitų. Tikrai pamilau žurnalistiką ir dabar noriu tobulėti šioje srityje…
Nuotraukoje: Publikacijos autorė, kaunietė gimnazistė, „Žalgirio” klubo jaunoji žurnalistė Miglė Seniūnaitė Nuotr. iš asmeninio albumo
Dailininko Algimanto Snarskio (laikraštis „Ūkininko patarėjas”) piešinys