„Kaip viskas būtų paprasta, jeigu paskelbtume tik visuomenės ar kokių nors veikėjų apklausų rezultatus ir pareikštume, kad įtakingiausiųjų Lietuvoje rinkimai įvyko. Tai labai palengvintų gyvenimą, nes po tokių glamūrinių rinkimų visi liktų patenkinti ir tik prikabiausieji nusistebėtų, kodėl prezidentė visus gąsdina valstybę bandančiomis užvaldyti kriminalizuotų oligarchų grupėmis, kai tuo metu įtakingiausiųjų sąrašuose – vien padorūs ir dažniausiai dievobaimingi piliečiai?“ – taip savo įžvalgas žurnale „Valstybė“ pradeda žurnalistas Eduardas Eigirdas. Daugiau kaip dešimties tūkstančių egzempliorių tiražu viešosios įstaigos „Demokratijos plėtros fondas“ leidžiamaas žurnalas „Valstybė“ sumanė išsiaiškinti, kas Lietuvoje yra įtakingiausi. Žurnalistams padėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.
Atsakydami į klausimą, kuris šalies politikas šiuo metu turi didžiausią įtaką priimant esminius sprendimus, lemiančius politinę ir ekonominę Lietuvos ateitį, dauguma gyventojų minėjo ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių. Kad šis politikas įtakingiausias, manė 43,7 proc. gyventojų.
Antroje vietoje pagal įtakingumą atsidūrė prezidentė D. Grybauskaitė – kad ji turi didžiausią įtaką Lietuvos ateičiai šiuo metu, teigė 25,6 proc. apklaustų žmonių. Šie du politikai, gyventojų nuomone, yra patys įtakingiausi, kuriems šiuo metu lygių beveik nėra. Pavyzdžiui, nors V. Uspaskichas pagal įtaką atsidūrė trečioje vietoje, bet jo įtakingumą pastebėjo tik 4,1 proc. respondentų.
Šeštoje vietoje – LNK ir TV3
„Drąsos kelias“ – tai projektas, skirtas dešiniosioms jėgoms suskaldyti, ir jis pavyko“, – pareiškė Vytautas Landsbergis. Nesinori remtis keliais žodžiais, ištrauktais iš konteksto, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad neaišku, ar tai buvo projektas, kurį kažkas modeliavo, ar tragedija, kuri natūraliai padalijo visuomenę, jo įtaka visuomenei buvo milžiniška visų pirma dėl aktyvaus didžiausių komercinių televizijų dalyvavimo. Tikriausiai niekas nesuskaičiuos, kiek sukrečiančių laidų buvo parodyta, ir niekas negalės tiksliai įvertinti, kokią įtaką visuomenei turėjo patys įvykiai, o kiek prie visuomenės įniršio, nesulaukiant teisingumo, prisidėjo didžiosios televizijos.
Mūsų užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa leidžia teigti, kad ši įtaka galėjo būti labai didelė. Kaip matote prie šio straipsnio pateiktoje lentelėje, net 31 proc. respondentų į klausimą, kurios žiniasklaidos priemonės turi didžiausią įtaką jų nuomonės formavimui, įvardijo televizijas, dar 20,5 proc. – LRT, o po 19,5 proc. gavo LNK ir TV3.
Tai akivaizdžiai demonstruoja, kad vien Kristupo Krivicko ir Rūtos Janutienės laidų, transliuotų per TV3, kuriose buvo aiškiai palaikoma viena pozicija, poveikis visuomenei galėjo būti milžiniškas. Beje, prieš atliekant šią apklausą ir mūsų redakcija laikėsi nuostatos, kad dienraščių, interneto ir televizijų įtaka yra panaši, tačiau po šios apklausos paaiškėjo, kad visuomenės nuomonė labai priklauso nuo to, kaip atsakingai ir objektyviai, siekiant ne geresnių reitingų, o atstovaujant visuomenės interesams, pateikiama informacija, būtent televizijų.
Norisi tikėti, kad į šią apklausą atsižvelgs septynias, o artimiausiu metu, jei bus užbaigtas BTV pardavimas, aštuonias komercines televizijas Lietuvoje kontroliuojančios „MG Baltic“ ir TV3.
Būtent nuo didžiųjų komercinių televizijų veiksmų gali priklausyti, ar bus telkiamasi siekiant įgyvendinti nacionalinius tikslus, ar ir vėl, priimant esminius sprendimus bei artėjant prezidento rinkimams, visuomenė per komercines televizijas žiūrės ne populiariausius filmus ir objektyvias žinias, o širdį draskančias, bet realiai prie teisingumo dažnai neprisidedančias laidas.
Sprendžiant iš „Vilmorus“ apklausos, LRT turi labai didelę įtaką formuojant visuomenės nuomonę, tačiau jos sąmoningai neišskyrėme, nes nacionalinis transliuotojas turi būti visuomenę konsoliduojantis, informuojantis ir šviečiantis veiksnys. Kadangi šiuo metu LRT atspindi šiuos tikslus, labai sunku įvertinti jos įtaką. Akivaizdu tik tai, kad jei Lietuvos politika bus vykdoma teisinga – nacionalinių interesų gynimo – kryptimi, tai bus ir LRT nuopelnas.
Septintoje vietoje – internetas ir delfi.lt
Sprendžiant iš apklausos, iš karto po LRT ir didžiųjų televizijų pagal įtaką visuomenės nuomonei žengia internetas ir populiariausias interneto dienraštis delfi.lt. Šio portalo įtaką buvome įvertinę jau anksčiau ir delfi.lt išrinkę įtakingiausia žiniasklaidos priemone Lietuvoje, nes būtent šio portalo populiarumas ir objektyvumas yra pagrindinis Lietuvos žiniasklaidos veiklą teigiama kryptimi veikiantis veiksnys.
Delfi.lt įtaka visų pirma pasireiškia tuo, kad jis neleidžia įtakos grupėms lengvai manipuliuoti visuomenės nuomone. Sudarydamas sąlygas reikšti įvairias nuomones ir lygiai taip pat reikšdamas savo poziciją, jis sumažina galimybes naudotis žiniasklaida ir taip tenkinti tam tikrų grupių interesus. Tačiau delfi.lt yra septintoje, o ne šeštoje vietoje, nes kai didžiosios komercinės televizijos kiekvieną savaitę kuria laidas, kuriose emociniu pagrindu didinama įtampa, informaciniai žiniasklaidos šaltiniai tampa bejėgiai. Dėl šios priežasties delfi.lt įtaka yra didžiausia aukštąjį išsilavinimą turintiems, didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir specialistams, nes jie mažiau pasiduoda emocinei įtaigai.
„Lietuvos rytas“, „Achema“, „MG Baltic“
Aštuntoje vietoje esančios žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ išskirtinis bruožas yra tas, kad ši grupė, valdanti didžiausią įtaką visuomenės nuomonei turintį dienraštį, valdo ir interneto portalą, ir televiziją, kurie taip pat patenka tarp visuomenės nuomonei įtaką darančių žiniasklaidos priemonių.
Devintoje vietoje – „Achemos grupė“, kurios veikla pastaraisiais metais, atsižvelgiant į jos priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų, kėlė nerimą. Tačiau, pastačius SGD terminalą, ne „Achema“ priklausys nuo „Gazprom“, o „Gazprom“ – nuo „Achemos“. Dėl šios priežasties ateityje šio koncerno įtakos neigiami aspektai gali mažėti, o teigiama vykdomo verslo įtaka Lietuvai išliks.
Dešimtoje vietoje – koncernas „MG Baltic“, kuris, mažėjant didelės dalies kitų koncernų įtakai, išlaikė savo pozicijas. Visų pirma dėl pelningai veikiančių įmonių, tokių kaip „Apranga“, ir valdomų televizijų.
Išvada
Dažniausiai dalyvių, darančių įtaką procesams ir formuojančių visuomenės nuomonę, yra šimtai (jei ne tūkstančiai), tačiau visada dominuoja tik keli interesai ir kelios politinės, verslo bei žiniasklaidos grupės, galinčios nulemti įvykių eigą. Nesu įsitikinęs, kad sugebėjau teisingiausiai įvertinti veikiančių jėgų svorį, tačiau manau, kad būtent nuo šių jėgų išsidėstymo ir priimamų sprendimų priklausys, kas iš tiesų 2013 m. bus įtakingiausi. Deja, tai sužinosime dar negreitai.