„Žurnalistinė veikla užsiimu jau daugiau kaip keturiasdešimt metų. O AKIM projektas pirmąkart privertė mane susitikti su gimnazistais ir vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių auklėtiniais. Tai lyg skolos grąžinimas už tai, kad man gyvenime padėjo apsispręsti, pasirinkti, pasiekti. Kulautuvos vidurinėje mokykloje, kurią aš baigiau, kasmet lankydavosi daug kūrybinių žmonių, besigydančių TUB sanatorijoje. Tuometinio Lietuvos radijo ir televizijos diktoriaus Vytauto Kybarto įtaigūs žodžiai apie darbą ir gyvenimą, jo skaitomos eilės – įkvėpė ir paskatino mokykloje rengti vietines radijo valandėles, fotografuoti, net suvaidinti rajoninio laikraščio korespondento rolę V. Miliūno pjesėje „Į pakalnę“, paskui baigti žurnalistikos mokslus. Štai dėl ko su noru ir įkvėpimu skubėjau į AKIM pamokas”, – sako LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas, televizijos žurnalistas Vidas Mačiulis, duodamas interviu žurnalistei Deimantei Daugintytei. – Pirmiausia pasiekiau Skuodą, „pamirštą“ Žemaitijos kampelį, nes Plungės sankryžoje yra nuorodos tik į Mažeikius, Šiaulius ir Palangą. Tačiau jau per pirmąją pamoką supratau, kad internetinėje Lietuvoje nėra ir negali būti provincijos. Ir mieste, ir kaime gyvena tokie patys smalsūs moksleiviai, kuriems nesvetima yra meninė kūryba ir jos autoriai. Po teminės pamokos „Moksleiviškos žurnalistikos laisvė ir atsakomybė, moralinių ir etinių nuostatų pažeidimas ir kaip jų išvengti“, erdvioje Pranciškaus Žadeikio gimnazijos salėje visą valandą, jau dalyvaujant dviems šimtams skuodiškių (kaip vėliau ir Alytaus „Šaltinių“ pagrindinėje mokykloje), diskutavome apie kūrybą, žmogiškąsias vertybes, žinių siekimą, gerumo ir atkaklumo saviugdymą jaunystėje. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje, Igliaukos Anzelmo Matučio ir Klaipėdos Vydūno vidurinėse mokyklose AKIM pamokų metu buvo rimtis ir susikaupimas, aktyvus bendravimas. Moksleiviai nori ir yra pasiryžę siekti profesinių aukštumų. Klaipėdos Rubliovo pagrindinės mokyklos dešimtokai, kurie yra įvairių tautybių, tačiau taisyklingai, be akcento kalba lietuviškai, po „žurnalistinės pamokos“ ilgai „konsultavosi“, kaip ir kur jiems geriau siekti režisieriaus, žurnalisto ar dailininko profesijos.“
„Jotvingių gimnazijoje svečiavosi žurnalistė Gražina Sviderskytė. Ji vedė teorinę pamoką ,,Naujausios istorijos dokumentiniai tyrimai: kodėl tai svarbu ir kaip tai daroma“. G.Sviderskytė mokiniams perteikė asmeninę patirtį, sukauptą vykdant plataus atgarsio sulaukusius dokumentikos projektus – karo lakūno Romualdo Marcinkaus biografinį tyrimą, pristatė pirmąjį lietuvišką dokumentikos serialą ,,XX amžiaus slaptieji archyvai“. Mokiniai susipažino ir su dabar vykdomu tyrimu ,,Slaptieji „Lituanicos“ archyvai.(…) G.Sviderskytė gimnazistus supažindino ir su žiniasklaidos priemonių subtilybėmis bei priemonėmis. Ši pamoka, pasak gimnazistų, buvo įdomi, aktuali, atskleidė daug naujų, nežinomų istorinių faktų, žurnalistinio darbo aspektų“,- rašo Vilija Dranginytė „Alytaus naujienose“.
]
Žurnalistas – mokykloje? Žurnalistas veda pamoką? Sutikite, dar visai neseniai tai skambėtų labai neįprastai. Dabar tokios žinios vis mažiau stebina, nes daugiau kaip dešimt žurnalistų padeda Lietuvos meno kūrėjų asociacijai įgyvendinti projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, sutrumpintai – AKIM. Projekto tikslas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas. Projekto partneriai yra 11 kūrybinių sąjungų, tarp kurių yra ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Jame dalyvauja 240 menininkų: architektai, muzikai, rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, tautodailininkai, fotomenininkai, kinematografininkai, literatūros vertėjai, teatralai ir žurnalistai, turintys valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą.
„Šiandieninė mokykla Lietuvoje nemažu mastu atskirta nuo kultūrinės visuomenės, į ją veržiasi masinės pramogos. Mokyklų kultūrinis lygis gerokai skiriasi ir priklauso nuo pavienių iniciatyvų. Mūsų projektas siūlo aukštąją kultūrą sistemingai ir nuosekliai atvesti į Lietuvos mokyklas. Tikslingas kultūros kūrėjų bendravimas su mokiniais ir kultūros žurnalų atėjimas į mokyklų bibliotekas bus naudingas ir mokyklų bendruomenėms, ir meno kūrėjams, – sako Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. -. Į dialogą su mokykla siekiame įtraukti pačius iškiliausius menininkus, kurie turi ką pasakyti mokiniams ir nori tai padaryti. Šiais kontakto nutolimo laikais, kai žmones pažįstame tik per televiziją, spaudą, internetą, asmeninis kontaktas ir tiesioginis bendravimas daro didelį įspūdį. Po mokyklas pasklidęs intelektualinis potencialas atveria platesnį kultūrinį akiratį ir skatina įsitraukti į kultūros procesą. Tiesioginis kontaktas tarp menininko ir mokinio – tai raktas įgyvendinant šį projektą. Pamokų ir praktinių užsiėmimų temas siūlo patys projekte dalyvaujantys menininkai. Taip skatiname mokinius domėtis kultūra ir kritiškai ją reflektuoti, taip pat supažindiname su konkretaus amato profesija, gal net paskatinsime būsimus abiturientus sąmoningiau ir tikslingiau rinktis tolesnes studijas ar profesijos kelią“.
AKIM projekte dalyvauja net 600 mokyklų iš visų Lietuvos savivaldybių. Projekto tikslinė grupė: 8-12 klasių mokiniai. Meno kūrėjų pamokos moksleiviams – tai tik viena projekto dalis. Kita dalis – tai 11 žymiausių kultūros žurnalų nemokama dviejų metų prenumerata projekte dalyvaujančioms mokykloms. Net 600 mokyklų dabar nemokamai gauna žurnalus „Kultūros barai“, „Naujasis Židinys“, „Metai“, „Knygų aidai“, „Krantai“, „Dailė“, „Literatūra ir menas“, „Fotografija“, „Muzikos barai“, „Bernardinai.lt“ ir „Tautodailės metraštis“. Tai rimta paspirtis ne tik mokyklų bibliotekoms, bet ir minėtoms redakcijoms, bei jose dirbantiems žurnalistams. Parašiau „nemokamai“, tačiau visi žinome, kad dabar nemokamai nieko nebūna. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.
„Mokykloms buvo leista pačioms pasirinkti, ką pasikviesti. Jos noriai kviečia žurnalistus. Galima tik pasidžiaugti, kad ir žurnalistai aktyviai dalyvauja mūsų projekte. Jie jau aplankė dešimtis mokyklų, noriai važiuoja ir pačiais tolimiausiais adresais, – sako AKIM projekto mokymų programos koordinatorė Milda Kuculis. – Mes tikimės, kad tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą“.
Kartu su Milda pasklaidžiau tų kelionių ataskaitas. Žurnalistai, iš tiesu, jau daug yra nuveikę. Antai mūsų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius su pamokomis jau lankėsi Anykščių Jono Biliūno, Šakių „Žiburio“, Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijose, Jonavos Barupės pagrindinėje mokykloje, kitur. Zinas Kazėnas – Kauno Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje, Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje. Gerimantas Statinis vedė pamokas Šilalės, Telšių rajonuose.
Aktyviai AKIM projekte dalyvauja ir kauniečiai žurnalistai. LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis, pasak AKIM projekto koordinatorės Mildos Kaculis, pats atsisakęs Kauno mokyklų, pasuko tolimesniais adresais, vedė pamokas Skuodo, Klaipėdos, Marijampolės, Širvintų, kitų rajonų mokyklose.
LŽS ir NŽKA narys, kaunietis televizijos ir kino operatorius Laisvūnas Karvelis šią gruodžio savaitę aplankė Lazdijų rajono Seirijų A.Zmuidzinavičiaus, Alytaus rajono Butrimonių ir Molėtų gimnazijas.
Kaunietė žurnalistė Perpetua Dumšienė susitiko su Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos, Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos, Mažeikių rajono Židikių Marijos Pečkauskaitės vidurinės bei kitų mokyklų moksleiviais. Ji ne tik bendravo su moksleiviais, bet ir padovanojo mokykloms knygų, kurių gavo iš rėmėjų.
„AKIM projekte dalyvauju rekomenduota Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos. Kadangi priklausau dar ir bibliofilų klubui XXVII knygos mėgėjai, tad mano mintys nuolat sukasi apie knygas, – sako Perpetua Dumšienė. – Pagalvojau, kad būtų įdomu aplankytų mokyklų bibliotekoms ką nors padovanoti ir savo iniciatyva. Ir kreipiausi į organizacijas, kurios yra subūrusios mokyklai ir mokiniams labai palankius žmones, o jų vadovai žinomi ir nuopelnais švietimui. Džiaugiuosi, kad teko pažinti šiuos garbingus žmones, sužinoti apie jų darbus, gauti palaikymą ir paramą. Kiekvienoje aplankytoje mokykloje pavyko pamatyti puikius jaunus žmones, tikrai neabejingus savo asmenybės kūrimui ir tobulinimui, gabius jų mokytojus“.
Apsilankęs jau aštuoniose mokykloje, galiu padaryti kai kurias išvadas. Visų pirma norėčiau paneigti kalbas, kad žurnalisto specialybė devalvuojasi. Moksleiviai tikrai nekantriai laukia susitikimų su žurnalistais, juos domina viskas, kas surišta su mūsų profesija. Po pamokų visada atsirasdavo klausimų, ne kartą esu girdėjęs: „Noriu būti žurnalistu“. Ne mažiau žingeidūs yra ir mokytojai, mokytojų kambariuose tekdavo irgi ilgokai užtrukti. Jeigu moksleiviai daugiau klausdavo, tai mokytojai negailėdavo ir kritikos žiniasklaidos atžvilgiu. Ir kritikuodavo pamatuotai, argumentuotai, gerai skirdami žurnalistikos šiukšles nuo rimtosios.
Kita išvada – tiesioginio kontakto su skaitytoju būtinybė. Kažkada redakcijos rengdavo „atvirų durų“ dienas, jaunųjų korespondentų mokyklas, organizuodavo rajonuose ir miestuose Spaudos šventes, per kurias buvo galima tiesiogiai bendrauti su skaitytojais. Dabar praktiškai tokių kontaktų neliko. Žmonės apie mus viską sprendžia pagal publikuotą žodį ar pasakytą į mikrofoną sakinį. Taip mes tolstame nuo skaitytojų ir klausytojų, atsiranda terpė augti įvairiems mitams, gandams apie mus ir mūsų profesiją. Vieniems mes tampame blogio skleidėjais, pigaus skonio platintojais, kitiems – vos ne „šventosios karvės“, ar vieninteliai didvyriai, kurie dar drįsta kažkaip kovoti su negerovėmis.
AKIM projektas – gera galimybė vėl mums suartėti su savais skaitytojais ir klausytojais. Tačiau, deja, jis ne amžinas, sekančių metų gegužę baigsis. Iki kitos vasaros dar galima nemažai nuveikti, bet kas bus toliau? Manau, kad LŽS arba NŽKA galėtų sukauptą patirtį neišbarstyti, o sukurti savą, kad ir ne tokį didelį žurnalistų bendravimo su mokyklomis projektą. Gal jį paremtų Švietimo ir mokslo arba Kultūros ministerijos. Mes iš to turėtume abipusę naudą.
Nuotraukose: Publikacijos autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, kolega vilnietis Vytautas Žeimantas LŽS Kauno apskrities skyriaus šventėje „Vasaros olimpe”
Ričardo Šaknio nuotr.