Kauno žurnalistų svetainei išspausdinus mano straipsnį „Sunkus ir klastingas Dainiaus Radzevičiaus gyvenimas viršūnėje“, negalvojau vėl grįžti prie šios temos: buvau ir esu tvirtai įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas padės galutinį ir teisingą tašką rezonansinėje „Respublikos“ redaktoriaus Vyto Tomkaus byloje prieš Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių.Tačiau vėl atsiversti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo šių metų birželio 29 dienos nutartį ir dar kartą (dabar dar atidžiau) – perskaityti konstatuojamąją dalį mane, kaip žurnalistą, įpareigojo Prezidentės Dalios Grybauskaitės pastaba metiniame pranešime apie teismų veiklą ir ten iškilusias problemas, kad “…pakeistas teismų įstatymas sukūrė prielaidas įtraukti visuomenę į teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrolę“.
Taigi, šį kartą į šį procesą noriu pažvelgti truputį kitu kampu. Iki šiol mane ne tik domina, bet stebina:
– kodėl dar iki kaltinamosios nutarties paskelbimo likus kelioms savaitėms V. Tomkus savo žiniasklaidoje atvirai šmeižė D. Radzevičių, o teisme apie tai net nebuvo užsiminta?
– kodėl prie bylos nebuvo prijungtas Etikos inspektoriaus raštas, kuriame jis, išnagrinėjęs V. Tomkaus rašliavą apie D. Radzevičių, aiškiai nurodė, kokius Visuomeninės informavimo įstatymo straipsnius ir punktus šis pažeidė?
– Kodėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme kalbininkas A.Smetona kitaip buvo išgirstas?
Vilniaus apeliacinės instancijos teismas šiomis dienomis atnaujino įrodymų tyrimą šioje byloje ir ištaisys teisėjos teisinį kuriozą. Bet, skaitant 2 apylinkės teismo nutarties konstatuojamąją dalį, panašių kuriozų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, teisėjos Dainoros Kornelijos Macevičienės nesugebėjimas, perskaičiuos humanitarinių mokslų daktaro, turinčio 15 metų patirtį dabartinės lietuvių kalbos tyrimų ir ekspertizių srityje Antano Smetonos rašto – išvadų: „Dėl D. Radzevičiaus teksto vertinimo“. Kad gerbiami skaitytojai tai įsitikintų ir patys galėtų padaryti išvadas, pateikiu kiek platesnę ištrauką iš kalbininko A. Smetonos raštu Vilniaus II apylinkės teismui:
„… Niekur netvirtinama, kad ten skelbiama neabejotina tiesa, linkstama abejoti tuo. Dar daugiau, esama pasiryžimo net keisti nuomonę, jei pasirodys, kad tai netiesa. Tai reiškia, kad į skelbiamus faktus bei į šaltinį teksto autorius žiūri subjektyviai. Tai kodėl rašoma? Dalinamasi subjektyvia nuomone apie informaciją, pasirodžiusią Wikileaks ir dienraštyje Aftenposten – tai kiekvieno asmens teisė (turėti ir skelbti savo subjektyvią nuomonę apie viską), žurnalisto priedermė (skleisti žinią, net jei ji ir nepatikima – to žurnalistas niekur neneigė). Taigi (…) tekstas yra subjektyvus, juo reiškiama asmeninė autoriaus nuomonė, paremta trečiaisiais šaltiniais. Niekur netvirtinama, kad jie patikimi, net atvirkščiai – vertinami kritiškai. Jokie nauji faktai nepateikiami, tik iš esamų daromi vėl subjektyvūs apibendrinimai, kurie irgi nevertinami kaip galutiniai tvirtinimai, o net pabrėžiama, kad pasikeitus pirminiams faktams, galimi pasikeisti ir apibendrinimai“.
O Vilniaus II apylinkės teismo nutartyje rašoma“, kad:
„Specialisto vertinimu teiginiai, kad V. Tomkus „išdavė ir pardavė žiniasklaidą, Lietuvą“ yra D. Radzevičiaus nuomonė, tačiau ji yra žeminančio pobūdžio “ (mano pabraukta – aut.). Vilniaus apeliacinis teismas į kitą savo posėdį, kuris vyks rugsėjo 26-ąją, nutarė pakvies ir gerbiamą kalbininką Antaną Smetoną, kuris šį kartą gyvu žodžiu turės dar kartą patvirtinti tai, ką išdėstė savo išvadose dėl D.Radzevičiaus paskelbtos nuomonės. Ir ko, tikriausiai, nesuprato nei skaitydama, nei klausydama Vilniaus II apylinkės teismo teisėja?
Prisiminus vilnietės teisėjos A.K Macevičienės dar taikinamajame posėdyje parodytas pastangas būtinai sutaikyti konfliktuojančias puses ir jos pastebėjimą D. Radzevičiui, kad V. Tomkus vis tiktai yra visų gerbiamas žmogus (atseit todėl būk geras, nusileisk ir prisipažink kaltu), akylesnis analitikas jau tuomet būtų mėginęs prognozuoti šio proceso baigtį… Bylą laimės „Respublikos“ savininkas ir vyr. redaktorius ? Taip tada ir įvyko!
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime, apibudindama teisminės valdžios būklę šalyje, vartojo žodžius „sustabarėjimas“, „arogancija“, „profesinis degradavimas“, „klanai“, „šunvotės“. Įdomu, kokiai kategorijai būtų galima priskirti teisėjos A. K. Macevičienės pastangas? Ar neturėtų šiuo klausimu susidomėti Teisėjų etikos ir drausmės komisija?
Rašant šias eilutes greta sėdintis kolega pastebėjo: „Bergždžios viltys – varnas varnui akies nekirs“. Bet kitas, irgi greta sėdintis, buvo kategoriškesnis: „ Tylės Teisėjų etikos ir drausmės komisija, yra dar Strasbūras“.
Ne, Strasbūro tikrai nereikės, jeigu sąžiningai įgyvendinsime šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakytas mintis ir lietuvškoje teisėsaugos darže tikrai sugebėsime išravėti piktžoles savomis rankomis. Ar šis procesas jau prasidėjo, kai teisėjų elgesio skandalų priežastis valstybės vadovė apibendrinusi kaip šunvotes, kurios galop pratrūko į išorę, akcentavo“ Tai reiškia – valomės“ ?Nuotraukoje: Komentarų autorius, 2012 metų Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus „Gintarinio parkerio” laureatas Povilas Antanas Kaunas;
Piešinys – LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo (Vlaberio)