2013-ieji – XXVII knygos mėgėjų draugijos, kurioje yra ir keli kauniečiai žurnalistai, atkūrimo dvidešimtmetis. Tęsiant 1930 metais įkurtos XXVII knygos mėgėjų draugijos tradicijas, kiekvienų metų sausio 27 dieną į visuotinį susirinkimą renkasi Draugijos nariai. Jau keleri metai šią dieną ne tik apžvelgiame nuveiktus metų darbus, bet ir pristatome visuomenei savo garbių narių veiklą.2012-ųjų sausio 27-ąją mes pažymėjome Marijampolėje, Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, surengdami konferenciją „Istorinės atminties aidai“, pristatydami dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo ir Henriko Kebeikio parodas.
Šių metų sausio 27 dieną Kauno Įgulos karininkų ramovė vos talpino sūduvius, aukštaičius, dzūkus iš visos Lietuvos, susirinkusius į konferenciją „Lietuvių protėvių dvasinis testamentas“.
Pagrindinį pranešimą skaitė ir naująją knygą „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas: Ką mena Sūduvos krašto upės ir ežerai“ pristatė XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, šv. Jurgio ordino riteris Kęstutis Subačius. Ši knyga – tąsa knygos „Sūduvos kraštas nuo priešistorinių laikų iki XX a. III dešimtmečio“ , išleistos 2006 m.
Kaip sakė autorius – „Knygos struktūra yra siejama su gamtos knyga – Šešupės ir kitais krašto upių baseinais, su gamtos sukurtu natūraliu krašto hidrografiniu upių tinklu. Palaipsniui einama nuo ištakų pagal upių tėkmę iki jų žiočių, pradedant vyriausia krašto upe, upių motina Šešupe ir toliau sekant jos mažesniais intakais.Paprastesnės, aiškesnės struktūros dėlei apie kiekvieną didesnį Šešupės intaką, jo baseiną ir kraštovaizdį bei tame areale esančias reikšmingesnes istorines etnines ypatybes bus pateikiami atskiri straipsniai. Dėl paminėtų tikslų knygos struktūra nesiejama su dabar veikiančiu teritoriniu administraciniu tinklu, o nurodoma esamų upių baseinų ar jų dalies vieta tame tinkle“.
Knygoje, žvelgiant į patį giliausią mūsų krašto dvasinės kultūros klodą hidronimu, ieškoma vandenvardžių reikšmių prasmių kilmės ištakų, vykusių gamtinių, civilizacijos procesų kontekste. Nuo amžių glūdumos, nuo Šešupės ištakų Kęstutis Subačius lapas po lapo vertė knygos puslapius iki Jiesios, Marvelės, Svirbigalos – Aleksoto. Knyga – kaip enciklopedinis leidinys. Autorius tyrinėjo šaltinius, studijavo literatūrą, pateikia daug iliustracinės medžiagos, žemėlapių. Knygą išleido Punsko „Aušros“ leidykla (vadovas Sigitas Birgelis).
Kęstučio Subačiaus pranešimą pratęsė Pasaulio lietuvių centro generalinio direktorius, Draugijos narys Valdas Kubiliaus, kalbėjęs apie Sūduvos knygnešius, jų kelius ir ištakas. Plačiau kalbėta apie kunigą Kristupą Marija Švirmicką, kuris laikomas Sibiro tremtinių sielovadininku, švietėju. Valdas Kubilius pasakojo ir apie knygą, jos likimą Jotvingių žemėje.
Mintis kalbėti apie protėvių dvasinį palikimą, savotišką testamentą šiandien, šias metais – subrendo jau seniai. Ir ne tik todėl, kad kasmet minimos vienos ar kitos istorinės datos, iškilios asmenybės. Atverčiami istorijos puslapiai, išgirstos legendos ir sakmės – vienaip ar kitaip priverčia susimąstyti apie mūsų ištakas, mūsų esatį – ar eitume lietuviškos knygos, ar legendiniais lietuvių kovų prieš kryžiuočius, okupantus, pavergėjus keliais. Upės, ežerai, piliakalniai, mitologinės asmenybės – visa turi pradžią, istorinę atmintį… Labai vaizdžiai apie tai kalbėjo rašytojas, žurnalistas Laimonas Inis. Savotiškai susiedamas istoriko, tyrinėtojo Kęstučio Subačiaus knygas su sakmėmis ir padavimais. Nuo Šešupės ištakų, Juodojo Strazdo giesmės iki Aleksoto deivės, iki Kauno įkūrimo(aut. knyga „Milžinai ir nykštukėlis“) – tarsi dvi linijos, papildančios viena kitą.
Ir dar. Šiame renginyje svečiai galėjo susipažinti su virtualia paroda „Lietuvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę: 1863 metų sukilimas dailininko Vytauto Valiaus grafikoje“(paroda parengta iš kultūrologo, kolekcininko, draugijos nario Domo Akstino rinkinių) Veikė ir XXVII knygos mėgėjų draugijos išleistų leidinių paroda. Išlydėti svečiai Raudondvario kultūros centro kolektyvo „Pilairožė“ nuotaikinga lietuviška, dzūkiška, aukštaitiška tarme sudainuota daina ir bardo, ansamblio vadovo Algio Svidinsko kanklių muzika.
XXVII knygos mėgėjų draugija dėkoja ramovės viršininkui mjr. Donatui Mazurkevičiui už žodžius, skirtus knygai, jos puoselėtojams, už prasmingus darbus, saugojant ir puoselėjant istorinę atmintį. Dėkojame Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių II rinktinei ir Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai, padėjusiems surengti šią konferenciją.
Nuotraukose: Vaizdai iš konferencijos Kaune „Lietuvių protėvių dvasinis testamentas“.
Vladimiro Beresniovo nuotr.