Lietuvos politinės sistemos veidas (prezidentė Dalia Grybauskaitė) ir prievaizdas (Konstitucinis Teismas) toliau demonstruoja priplėkusį, XVIII a. šlėktišką „patriotizmą”, kuris jau rimtai pradeda žlugdyti didįjį Lietuvos sportą. Prezidentė D. Grybauskaitė, ištraukusi iš apatinio stalčiaus prieštaringus Konstitucinio Teismo „išaiškinimus”, atsisakė suteikti Lietuvos pilietybę amerikietei čiuožėjai Isabellai Tobias.
Tai reiškia, kad D. Grybauskaitė atima iš lietuvio šokėjo ant ledo Deivido Stagniūno jau antrą partnerę ir neleidžia gabiam sportininkui startuoti antrose žiemos olimpinėse žaidynėse iš eilės.
Nutraukė pergalingą karjerą
21 metų niujorkietė I. Tobias jau buvo neblogai pramokusi lietuviškai (tikrai geriau negu kai kurie kandidatai į Lietuvos Vyriausybės ministrus – angliškai), svajojo, kad lietuviška pilietybė jai bus puiki Kalėdų dovana. 2010 m. drauge čiuožti pradėjusi pora D.Stagniūnas ir I. Tobias nuolat tobulėjo, 2011 m. laimėjo bronzos medalį vienose garsiausių tarptautinių dailiojo čiuožimo varžybų „Skate America”. Ekspertai pranašavo patyrusio 27 metų D. Stagniūno ir jaunatviškai energingos I. Tobias dvejetui sėkmingą startą 2014 metų Sočio olimpiadoje. Dabar to nebus.
Patinka ardyti poras
Prezidentūros rašte valdininkiškai perpasakojamos kelios Pilietybės įstatymo pastraipos, esą Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama užsieniečiams, kurie „turi neginčijamų nuopelnų Lietuvai, yra įsilieję į lietuvių visuomenę ir su valstybe, kurios pilietybės prašo, susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais”. 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinis Teismas privertė atšaukti Pilietybės įstatymo nuostatą, leidusią Lietuvos Respublikos pilietybę suteikti ir asmenims, kurie garsins Lietuvos vardą. 2010 m. D. Stagniūnas, kurio sportinė karjera jau pamažu artėja prie pabaigos, neteko galimybės dalyvauti Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, kai D. Grybauskaitė lietuviškos pilietybės nesuteikė ankstesnei Deivido partnerei Katherine Copely. Tuomet lietuvio ir amerikietės pora iširo.
Iš rinktinės atėmė snaiperę
Taip Lietuvos politikieriai elgiasi su šalių, kurios yra artimiausios Lietuvos sąjungininkės, piliečiais. Net buvęs JAV respublikonų partijos narys, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus 2006 m. neleido amerikiete snaipere Katie Douglas sustiprinti į pasaulio moterų krepšinio čempionatą Brazilijoje vykusią Lietuvos rinktinę. Tuo metu K. Douglas buvo Vilniaus TEO komandos žvaigždė, padėjusi vilnietėms laimėti daug pergalių moterų Eurolygoje. Kai K. Douglas įsižeidusi išvyko iš mūsų šalies, neliko nei Vilniaus TEO komandos, nei Lietuvai vietos Eurolygoje.
Nesvarbu, koks katino kailis
O rusai ir kiti slavai, amerikiečius laikantys savo didžiausiais priešais, mielai naudojasi jų sportininkų galingais pečiais, aukštais šuoliais ir taikliais metimais. 2007 m. Europos krepšinio čempionato aukso medalius Rusijai padėjo laimėti natūralizuoto juodaodžio amerikiečio Jono Roberto Holdeno lemiamas metimas į ispanų krepšį. Kitas afroamerikietis Bo McCalebbas, be jokių kliūčių 2011-aisiais gavęs Makedonijos pasą, tais pačiais metais gėdingai pažemino Lietuvos rinktinę jos gerbėjų akivaizdoje ir atėmė iš lietuvių krepšininkų galimybę namuose ketvirtąkart laimėti Europos čempionatą.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, nepaisydamas net savo šalies įstatymų, suteikia Rusijos pilietybę bėgantiems nuo Prancūzijos mokesčių inspektorių įsiganiusiems prancūzų pramogų verslo katinams. V. Putinas visiems laikams įsidėmėjo F. Dzeržinskio aukštojoje KGB mokykloje iš dėstytojų išgirstą kinų komunisto reformatoriaus Den Siaopino posakį: „Nesvarbu, kokios spalvos katinas – tegul tik peles gerai gaudo”.
Krepšiniui galima melstis tik lietuviškai?
O jeigu prezidentė D. Grybauskaitė būtų Lietuvai vadovavusi prieš 80 metų, ji 1937-1939 metais tikriausiai būtų uždraudusi sustiprinti šalies vyrų krepšinio rinktinę stipriausiais žaidėjais, svarbiausiais dviejų iš eilės pergalių Europos čempionatuose kalviais. Tai tik mūsų enciklopedijose „politiškai teisingai” rašoma, kad į Lietuvos rinktinę buvo pakviesti amerikiečiai išeiviai Pranas Jonas Lubinas ir Feliksas Kriaučiūnas. Iš tiesų šie du Lietuvos pasus gavę vyrai lietuviškai beveik nemokėjo, tarpusavyje kalbėjosi angliškai, vieno jų, JAV rinktinės, 1936 m. olimpinės čempionės, kapitono tikroji pavardė buvo Frankas Johnas Lubinas, o kito – Felixas Krausė (pravardė – „Moose Brother” („Briedžio brolis”).
1940 m. F. J. Lubinas turėjo būti Lietuvos krepšinio rinktinės žaidžiantysis treneris ir kapitonas Tokijo olimpiadoje (Japonija). Bet Lietuvą okupavo sovietai, o Antrasis pasaulinis karas neleido surengti olimpinių žaidynių. 2013- aisiais sportininkų likimus negailestingai blaško politikų norai bet kokia kaina pataisyti nusmukusius savo populiarumo balus.
Nuotraukoje: Komentarų autorius, laikraščio „Ūkininko patarėjas” žurnalistas Arnoldas Aleksandravičius