Antradienio vidurdienį Kauno menininkų namų parodų salėje, kurioje eksponuojami šviesūs tekstilininkių darbai, prasidėjo dvi valandas trukęs neformalus pokalbis apie miesto kultūros problemas. Renginį sumanė ir jį vedė Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas, rašytojas Petras Palilionis. Dalyvavo architektų , dailininkų , rašytojų ir žurnalistų sąjungų Kauno skyrių pirmininkai Gintaras Prikockis, Gintautas Vaičys, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis ir Vidas Mačiulis, savaitraščio „Nemunas“ redaktorius Viktoras Rudžianskas, Kauno menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas, Kauno kino studijos vadovas Edvinas Bindokas, taip pat grupė savivaldybės tarybos, kultūros ir turizmos plėtros skyriaus darbuotojų.
Kauno savivaldybės vicemeras Vytautas Vasilenko pasidžiaugė, kad KMKA surengė tokį susitikimą ir pageidavo dažniau bendrauti su kultūros žmonėmis ir drauge spręsti visas problemas. Tai bene pirmasis miesto vicemeras per dvidešimt dvejus atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus, kviečiantis ateiti į jo darbo kabinetą ir tenai drauge nagrinėti kultūros bei atskirų kūrybinių sąjungų darbus ir problemas.
Kaune, kaip ir visuose šalies miestuose, kultūra yra lyg tas nemylimas, neturtingas pavainikis. Ir nereikalingas, kaip miesto kultūros ir meno taryba?
Vicemeras V.Vasilenko teigė, kad taryba, kurioje LŽS Kauno apskrities skyrių atstovauja Rūta Kanopkaitė, yra nežina kam naudinga…
Naujasis miesto kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas teigė, kad tokia Taryba, patarianti, siūlanti skyriui ir savivaldybei , yra reikalinga. Tačiau tuo abejoja Kauno menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas, nežinantis, ką ši struktūra mieste veikia.Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis kalbėjo, kad Tarybos darbo funkcijas galėtų atlikti KMKA, kurios nariais yra aštuonios kūrybinės sąjungos, valdybos nariai, tai yra skyrių pirmininkai. Kultūros ir meno taryba – vienintelis klausimas, dėl kurio buvo pareikštos įvairios nuomonės, nes vėliau buvo kalbama apie viską – nuo Bernardo Brazdžionio namelio priežiūros iki savaitraščio „Nemunas“, tiksliau, kodėl jo negauna miesto vicemeras…
Kauno kultūros ir meno savaitraštis „Nemunas“, kuris jau tapo panašus į žurnalą, redaktorius Viktoras Rudžianskas kalbėjo apie sunkią redakcijos finansinę padėtį.
Jis abejoja, ar leidinys sulauks 2014-ųjų, savo dešimtmečio, kai iš naujo atgimė Kauno savivaldybės, Rašytojų sąjungos miesto skyriaus ir Kauno meno kūrėjų asociacijos dėka.
Geranoriškas vicemeras Vytautas Vasilenko pažadėjo, kad jis padės surasti rėmėjų, tačiau kartu siūlė „Nemunui“ pačiam ne tik užsidirbti (?!), rengti įvairius konkursus ir tapti tokiu pat populiariu kaip 1967 metais, kai Kaune buvo pradėtas leisti žurnalas, šio savaitraščio pirmtakas…
Buvo daug ir įvairių nuomonių apie…viską. Gal dėl to, kad nebuvo iš anksto paskelbta darbotvarkės tema? Gal dėl to, kad vieni Kauno meno kūrėjų asociacijos valdybos nariai yra dažni Kauno savivaldybės ar kultūros ir turizmo plėtros skyriaus interesantai, o kiti prie apvalaus stalo baltoje parodų menėje susitiko pirmą kartą?
Tapo aišku, kai aktyvūs kūrybos žmonės prašo – tie šiek tiek ir gauna. Išmaldos neprašančių – niekas nemato, nežino ir nesidomi, ką jie veikia…
Malonu buvo išgirsti, kad Architektų sąjungos Kauno skyrius 2013 metais mieste surengs net tarptautinį architektūros festivalį. Ir kitos miesto kūrybinės sąjungos turi kuo pasidžiaugti.
Po kitokio žvilgsnio į miesto kultūrą, Kauno meno kūrėjų asociacijos valdybos nariai aptarė ir paskelbė tris 2012 metų KMKA premijos laureatus. Tarp jų žurnalistų, kurie paskutinį kartą buvo įvertinti (dokumentinio filmo apie Petrą Babicką kūrėjai) 2007 metais, nėra.Trejus pastaruosius metus LŽS Kauno apskrities skyriaus kandidatai KMKA buvo „netinkami“, todėl tų premijų dalybose žurnalistai atsisakė dalyvauti.
Nuotraukose: KMKA valdybos narių susitikimas su kultūros darbuotojais Kauno menininkų namuose
Vido Mačiulio nuotr.