Iš JAV amžinam poilsiui Tėvynėje sugrįžo inžinierius, Lietuvos radijo stoties įkūrėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Alfonsas Jurskis (1894 -1966) ir jo žmona Ona Tallat-Kelpšaitė Jurskienė (1895-1993). Rugpjūtyje į Lietuvą iš Filadelfijos buvo parvežti ir perlaidoti buvusios garsios šeimos palaikai. O vasaros pradžioje Kauno technologijos universitete buvo pristatyta Kauno radijo stoties įkūrėjo ir pirmojo jos vadovo, tarpukaryje Kaune veikusio universiteto profesoriaus Alfonso Jurskio dienoraščių knyga „Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji!..“
Mūsų internetinės svetainės “Komentaruose” knygos redaktorius, Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys 
Laimonas Inis skaitytojams pristato labai vertingą leidinį, kuris išleistas velionių dukros Snieguolės Jurskytės ir jos vyro Domo Akstino dėka. Jų veiklą, skirtą Lietuvai, įvertino ir Kauno miesto savivaldybė. Lietuvos universitetų moterų asociacijos ir XXVII knygos mėgėjų draugijos teikimu Snieguolei Jurskytei ir Domui Akstinui buvo įteikti garbingi burmistro Jono Vileišio medaliai.
Laimonas Inis skaitytojams pristato labai vertingą leidinį, kuris išleistas velionių dukros Snieguolės Jurskytės ir jos vyro Domo Akstino dėka. Jų veiklą, skirtą Lietuvai, įvertino ir Kauno miesto savivaldybė. Lietuvos universitetų moterų asociacijos ir XXVII knygos mėgėjų draugijos teikimu Snieguolei Jurskytei ir Domui Akstinui buvo įteikti garbingi burmistro Jono Vileišio medaliai.
Iš už Atlanto parvežti Alfonso ir Onos Jurskų palaikai pirmiausia buvo pašarvoti Kaune, Šv. Mykolo Arkangelo Įgulos bažnyčioje, kurioje Šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Kauniečiai, drauge su jais ir rašytojai bei žurnalistai, dalyvavo palaikų perlaidojimo iškilmėse Žemaitijoje, kur buvusioje Karužiškių dvaro sodyboje visų sugrįžusiųjų atminimui pastatytas ąžuolinis kryžius, kur darbščiųjų Domo ir Snieguolės Akstinų pastangomis įrengtas memorialinis muziejus.
Karužiškių dvaro kieme, ant prieklėčio šv. Mišias aukojo Telšių vyskupijos kanauninkai Jonas Petrauskas ir Jonas Paulauskas, Laukuvos klebonas kun. Virgilijus Pocius, iš užsienio grįžę kun. Stanislovas Anužis ir kun. Petras Tverijonas. Grojo Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas P. Memėno.
Garbės sargybos kuopa surengė sukarintą urnų pernešimo ceremoniją. Urnas nuleidus į granitinę kriptą, kariai saliutavo keliomis atsisveikinimo salvėmis. Visi sugiedojo Lietuvos himną, Jurskių artimiesiems buvo įteiktos urnas dengusios valstybinės vėliavos.Iškilmių dieną buvo prisimintas Alfonso ir Onos Jurskių gyvenimas. Tai lietuviai, niekada nenustoję tikėti mūsų Laisve ir Nepriklausomybe, praėję sudėtingais pabėgėlių keliais Vokietijos stovyklose ir pasitraukę į JAV, nuoširdžiai dirbo, užaugino du sūnus ir dukrą.
Alfonsas Jurskis Petrapilio politechnikos institute įgijo elektrotechnikos inžinieriaus ir jūrų laivyno radijo mechanikos specialybę. Tarnavo radijo mechaniku Archangelsko laivyno ledlaužiuose, dirbo Liverpulio radijo dirbtuvėse. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Kaune dirbo radijo inžinieriumi Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos batalione. 1923–1924 m. gilino teorines žinias Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, Radiotelegrafijos skyriuje pas Nobelio premijos laureatę prof. Mariją Kiuri-Sklodovską, įgijo inžinieriaus radiotechniko diplomą.
Grįžęs į Kauną dėstė specialiuosius dalykus Aukštųjų karo technikos kursų klausytojams, Karo mokykloms kariūnams bei Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) studentams, rašė vadovėlius, vadovavo Radijo laboratorijai. Susisiekimo ministerija 1926 m. gegužę jį paskyrė vadovauti Kauno radijo stočiai, kuri pradėjo darbą tų pačių metų birželio 12 dieną. Antrojo pasaulinio karo pabigoje pasitraukė į Vakarus, gyveno Augsburge, vėliau JAV. Dirbo Filadelfijos Templio universiteto Technikos institute. Aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių bendruomenėje..
A. Jurskio nuopelnai Lietuvai yra įvertinti įvairiais apdovanojimais: 1928 m. jam įteiktas Lietuvos
nepriklausomybės 10-ties metų sukakties medalis, 1929 m. – DLK Gedimino IV laipsnio ordinas, 1934 m. suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis, 1940 m. – profesoriaus vardas.
Šilalės rajone ir Kaune amžinai bus saugomas iškilių lietuvių Alfonso ir Onos Jurskių atminimas.
Nuotraukose: Iškilmės Karužiškių dvaro kieme, kur buvo perlaidoti Alfonso ir Onos Jurskių palaikai; A.Jurskio dienoraščių knyga „Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji!..”
Vladimiro Beresniovo nuotr.