Spalio 22 dieną „Lietuvos ryto“ televizija laidoje „Lietuva tiesiogiai“ rodė vedėjo Edmundo Jekilaičio pokalbį su partijos „Drąsos kelias“ vienu iš aktyviausių veikėjų, aktoriumi, kandidatuojančiu į Lietuvos seimą Andriumi Naku ir žurnalistu, „15 min.“ vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka.
Pokalbis, reikia pripažinti, buvo tikrai įdomus, deja, vietoje A.Nako žiūrovams paruoštos „bombos“ sprogimo, išgirdome, kaip mano devyniasdešimt šešerių metų močiutė sako, tik „bezdalo paptelėjimą iš antro galo“. O ta, taip vadinama, A. Nako sensacija – tai dar pavasarį Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete įvykusio susitikimo su visuomeninių judėjimų aktyvistais – slapta įrašyta jos kalba. Konkrečiau – Seimo pirmininkės nuomonė apie šalies Prezidentę.
Dar kartą atidžiai išklausęs A. Nako slapta įrašytas I.Degutienės mintis, prisipažinsiu, dėmesio vertų naujų pastebėjimų neišgirdau. Jau anksčiau ne vienas politologas, reaguodamas į Prezidentės neadekvačius sprendimus užsienio ir vidaus politikoje, yra išsakęs neigiamą nuomonę. O ar gerai, ar Seimo pirmininkė tai padarė ne iš tribūnos, o kabinete, yra gerai ar blogai – jai pačiai reikia spręsti.
Tačiau kodėl būtent šiomis dienomis apie tai rašo spauda, kalba radijas, rodo televizija? Aktorius, „Drąsos kelio“ partijos aktyvistas A. Nakas, norintis pats patekti į Seimą ir gal padėti Neringai Venckienei, nes jos konkurentė vienmandatinėje rinkiminėje apygardoje Vilniuje yra būtent Irena Degutienė, šiuo savo veiksmu pažeidė elementariausias etikos normas. Pokalbis įrašytas slapta, apie tai neinformavus susitikimo dalyvių. Ir tuo dabar didžiuojamasi, pažadėta artimiausiu metu paskelbti ir antrąją šio pokalbio dalį…
Laidos vedėjui Edmundui Jakilaičiui žurnalisto paklausus, kaip vertina tokį aktoriaus poelgį, Rimvydas Valatka nedviprasmiškai atsakė, kad „jeigu taip būtų pasielgęs žurnalistas, jam tuojau pat visur ir visam laikui būtų užtrenktos durys“. O Andriui Nakui ar jo bičiuliams dėl tokio akibrokšto gal atsivers šventovės, kurios vardas Seimas, durys?
Už objektyvumą daugelio televizijos žiūrovų aukštai vertinamas vienas geriausių politinių ir visuomeninių laidų vedėjas Edmundas Jekilaitis, lyg tarp kitko šio pokalbio metu A. Nako paklausė: “Turbūt turi ir su Andriumi Kubiliumi padarytą pokalbio įrašą?“ Aktorius, nejausdamas klausime slypinčios ironijos, aiškiai patenkintas savo „žygdarbiu“, atviravo: „Kol kas neturiu“.
Kol kas… Taigi ir premjeras A. Kubilius, ir kiti mūsų vyriausybės atsakingi vadovai, kviesdamiesi konfidencialiems pokalbiams partijų, visuomeninių judėjimų aktyvistus, turėtų suklusti – pamatę atstovų ir iš „Drąsos kelio“, nes, kaip teigia šio incidento herojus A.Nakas: „Mes įrašinėjame susitikimus su visais pareigūnais“.
Anksčiau spaudoje perskaitęs Garliavos įvykių aktyvisto V. Keršio pripažinimą, kad Audronė Skučienė jiems buvo davusi sąrašą žmonių, kuriuos būtina sekti, netikėjau, kad žmonės, pedofilijos byloje taip atkakliai ieškantys tiesos, sąmoningai ar lengvabūdiškai pažeidinėtų šalies įstatymus ir būtų moraliai žlugę. Bet toks aktoriaus elgesys, jo pateiktas įrašas, kalba pats už save.Po „Drąsos kelio“ partijos įregistravimo, susipažinę su jos programa, ne vienas politologas pastebėjo, kad „ši partija – be ateities“. Tad apie kokią ateities perspektyvą ir produktyvų darbą Parlamente gali kalbėti jos atstovai? Kaip jie, tapę Seimo nariais, gali siūlyti ir priimti visuomenės gyvenimą reglamentuojančius įstatymus, jeigu žmogišką etiką, elementariausius dorovės principus paverčia „šlapia mazgote“?
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai