6. Proletariato vado ir žiniasklaidos magnato įžvalgos panašios?
Prasidėjęs šalies žiniasklaidos savininkų bei jų norus uoliai vykdančių redaktorių šturmas prieš etiškos žurnalistikos vėliavnešį, LŽS pirmininką Dainių Radzevičių, netikėtai priminė 1917-ųjų spalio perversmą Petrograde ir bolševikų vado Vladimiro Lenino laiško partijos CK esmę: „…padėtis be galo kritiška. Aiškiausiai aišku, kad dabar jau iš tiesų delsimas sukilti yra tolygus mirčiai“. Tada išsigando bolševikai, dabar – žiniasklaidos magnatai.
Pajutę, kad šiandieninėje Lietuvoje dėl LŽS neturės ramaus gyvenimo, jie šliūkštelėjo ant sąjungos vadovo ne vieną dozę purvo. Štai „Respublika“ net išspausdino straipsnį „Kodėl šmeižikas D. Radzevičius vengė prokurorų“. Paskui prasidėjo teismų karuselė. Ir tikslas buvo pasiektas: birželio 29 dieną Vilniaus miesto II apylinkės teismo teisėja A. K. Macevičienė paskelbė, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendžia: „Dainių Radzevičių pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą B.K. 154 str. 2 d., ir nubausti jį 20 MGL, t.y. 2.600 Lt bauda (…) Nukentėjusiojo Vito Tomkaus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.”
Iš Dainiaus Radzevičiaus Vitui Tomkui nuspręsta priteisti 10.000 Lt.
Nusikaltėlio, nužudžiusio žmogų, vadinti žmogžudžiu neturime teisės, kol tai neįrodė, neįvardijo teismas. Tuo tarpu dar prieš Vilniaus miesto II apylinkės teismo procesą „Respublikoje” niekinti D. Radzevičių yra galima. Gal dėl to, kad Vitas Tomkus – galingos spaudos imperijos savininkas, o Dainius Radzevičius yra ekonomiškai silpnos, bet idėjiškai stiprios Lietuvos žurnalistų sąjungos, vienijančios daugiau kaip tūkstantį narių, vadovas?
LŽS pirmininkui, pasirodo, šiukštu, negalima net savo nuomonės pareikšti, kai žiniasklaidos savininkai rašo, ką nori… Gal dėl to, kad iki šiol mūsų teismuose vis dar taikomi dvigubi standartai?
Tada Lenino įžvalga pasiteisino. Nedelsiant pradėjęs sukilimą, jis įstengė nugalėti bekylančias pažangesnes jėgas ir įvesti proletariato diktatūrą. Mūsų žiniasklaidos magnatai, pasipiktinę
D. Radzevičiaus rūpesčiu eilinių žurnalistų problemomis, kad jų pavaldiniai vardan laisvo žodžio pradėjo kelti balsą prieš savininkų diktatą, pagalbos kreipėsi į teisininkus.
Dainius Radzevičiaus – padorus žurnalistų stovyklos vedlys, po Vilniaus teismo sprendimo savanoriškai nusprendė pasitraukti iš LRT tarybos, kad ant Lietuvos nacionalinio radijo bei televizijos nekristų jo, nuteisto šešėlis. Tačiau Lietuvos radijo ir televizijos taryba, kurios vadovas yra D. Radzevičius, gavusi prašymą atstatydinti iš pareigų, jo nepatenkino. Iš dešimties tarybos narių vienas susilaikė, o devyni balsavo už tai, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai ir toliau turi vadovauti Dainius Radzevičius.
Lietuvos žurnalistų sąjungos valdyba ir taryba savo pirmininko teistumo klausimo net nesvarstė, nors tą pačią dieną, kai teismas paskelbė savo nuosprendį, įvyko LŽS vadovaujančių organų narių susirinkimas. Prieš porą metų Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavimas trečiai kadencijai vėl D.Radzevičių perrinko pirmininku ir taip išreiškė juo savo pasitikėjimą. Juo labiau, kad visi žino ir supranta, kodėl žiniasklaidos savininkams yra neparankus LŽS pirmininkas…7. Kas ieško, tas randa?..
Suprantam, kad nelengva užduotis teko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kai subtilioje ir kontrastingoje byloje reikia priimti ieškovui palankų nutarimą. Kadangi tiesioginių šmeižto teiginių D. Radzevičiaus pareikštoje nuomonėje apie V. Tomkaus „Respubliką“ nėra, reikėjo prašyti net žinomo, kompetetingo kalbininko pagalbos, kad šis, remiantis elementariais lingvistikos pagrindais, išanalizuotų autoriaus parašytas atskiras frazes, posakius, žodžius, net jų atspalvius. Ir patvirtintų, kad tai šmeižtas, kuris pakenkė spaudos magnato autoritetui bei jo verslui. Teisme dar kartą pasiteisino šimtus kartų girdėtas posakis: „Kas ieško, tas randa“. Tačiau ar kalbininkas, padėjęs savaip išaiškinti tiesą, yra oficialus ekspertas, užregistruotas Lietuvos teisingumo ministerijoje ir gali „konsultuoti” ? Jeigu ne, jo išvados yra niekinės.
Teismo sprendimo komentuoti neturime teisės. Jis priimtas ir turime besąlygiškai su juo sutikti bei vykdyti. Tačiau daug kas verčia sunerimti: kodėl šiame teismo proceso nebuvo prijungtas Žurnalistų etikos inspektoriaus, išanalizavusio „Respublikos“ publikacijas „Generalinė prokuratūra demaskuoja JAV pakalikus“, „Švedai su norvegais paleido D. Radzevičių nuo grandinės“, taip pat „Kodėl šmeižikas D. Radzevičius vengė prokurorų“, atsiųstas raštas. Kuriame taip pat nurodoma, kad V. Tomkus ne tik kad D. Radzevičių persekiojo teisinėmis priemonėmis už jo viešai pasakytą nuomonę, bet dar ir išnaudojo savo žiniasklaidą, kurioje LŽS pirmininką viešai ir nepagrįstai kaltino nebūtais dalykais, žemino jo garbę ir orumą ,vadindamas jį JAV pakaliku, apsišaukėliu ekspertu ir t.t. Etikos inspektorius įspėjo viešosios informacijos rengėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 ir 3 dalių, 19 str. 2 dalies, 22 str. 8 dalies 1 ir 2 punktų, 41 str. 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų pažeidimų. Priminė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo (gavimo) dienos. Bet…
Kodėl žurnalistų Etikos inspektoriaus raštas nebuvo pridėtas byloje V. Tomkus prieš D. Radzevičių ? Gal tos išvados iš viso nepasiekė teismo, nes yra nemažai atvejų (apie kuriuos neseniai kalbėta ir LNK laidoje), kaid net baudžiamosios bylos netikėtai „išgaruoja“ iš teismų archyvų. O čia tik keli A 4 formato lapeliai… Todėl tikėtina, kad aukštesnės teismų instancijos į tai atsižvelgs, ir Vilniaus II apylinkės tesmo sprendimas bus tik didelio, negražaus, žeminančio Lietuvos žurnalistiką net užsienio kolegų tarpe, proceso pradžia, ir teisingumas laimės.
O jeigu viskas virs aukštyn kojom ir ieškovas taps atsakovu, D. Radzevičiųs iš V.Tomkaus dėl turtinės žalos atlyginimo tikrai neprašys milijono, nes jo kitokios moralinės nuostatos. Gal jį tenkins tik V. Tomkaus viešas, nuoširdus atsiprašymas spaudoje….Dar 2008 metais LŽS Kauno apskrities skyriaus valdyba suteikė Dainiui Radzevičiui „Žurnalistikos riterio“ vardą ir įteikė kardą, simbolizuojantį jo kovą už kolegų laisvę ir nepriklausomybę nuo įvairaus plauko žiniasklaidos savininkų ir redaktorių savivalės. Tiesa, šį kartą kardo ašmenys atsitrenkė į ypač galingos V. Tomkaus spaudos imperijos skydą, bet įskėlė toli skriejančias žiežirbas. Kauniečių kardas bus dar ne kartą Dainiaus pakeltas, ir etiškai žurnalistikai padedant, bus smogiama dar galingiau.
(Pabaiga)
Nuotraukose: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius
Alberto Švenčionio ir Ričardo Šaknio nuotr.