Tik ką šalies archyvai ir atskiri entuziastai minėjo Lietuvos žvalgės Marcelės Kubiliūtės (1898-1963) sukaktį. Išradinga, labai kieto charakterio moteris. Ypač pokario golgotose. Bet jei jau įsimylim ką, tai kitas ir užmirštam. Nors tais 1928 m. už pagalbą žvalgybai Vyties kryžius gavo ir žydų verslininkė Liba Mednikienė (1875-1941), ir Širvintų siuvėja-vienuolė Malvina Kaušinytė (1882-1967). O dar keisčiau, kad užmiršome ir M.Kubiliūtės žygyje – lenkų pogrindžio likvidavime – ne ką mažiau nusipelniusią Aldoną Čarneckaitę (1898-1997).
POW sąmokslininkų sąrašus iš lenkų kontražvalgybos Vilniuje gavo ne Marcelė, o Aldona (atidavusi tuos sąrašus savo viršininkei M.Kubiliūtei, kad per A.Voldemarą pasiųstų į Kauną). Tą žinojo Lietuvos žvalgyba, Vyties kryžiams Marcelę ir Aldoną pristačiusi kartu (žiūr. dok.). Ji turėjo gelbėti ir Aldoną, išvežusi ją iš lenkiško Vilniaus ir paslėpusi kuo toliau nuo lenkų tarnybų keršto – Berlyno universiteto medicinos studijose. 1941-ais Aldona išvengė ir brolio diplomato Valdemaro Čarneckio (nužudyto Uralo kalėjime), ir Marcelės (išsiųstos į lagerį) likimo.
Vaikų gydytoja Aldona Čarneckaitė-Birutavičienė, ištekėjusi už garsaus pulkininko, išauginusi sūnus Stasį, Jurgį ir Algirdą (artimus Valdo Adamkaus bičiulius), išėjo anapilin Putname per 1997 metų Kalėdas, jau pasidžiaugusi ir atkurta Lietuvos valstybe. Kodėl jos niekur neminime? Neliko bylos? Liudininkai per toli gyvena? Šiais laikais – tai ne priežastis.
