Už lango – permainingi gruodžio orai. Mėnesio pradžioje stojusį stiprų šaltį ką tik pakeitė atlydys. Rytoj, žada, vėl ims šalti. Ką reiškia tokios orų painiavos, žinome kiekvienas: dar daugiau ligų, dar daugiau peršalimo diagnozių…
Kur daugiau, pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, skubame, jei ne į artimiausią vaistinę! Juk prisibelsti iki gydytojo, kai perpildyti tiek poliklinikų, tiek ligoninių priimamųjų koridoriai – mažai šansų… O vaistininkas ne tik reikiamų preparatų pasiūlys, bet ir patars, kaip prastą savijautą pagerinti namų sąlygomis. Jokia paslaptis – nors pandemija oficialiai „išsikvėpė“, daugelis taip ir likome darbuotis vadinamuoju nuotoliniu būdu.
Keli klausimai „Lietuvos metų vaistininkas 2022“ rinkimų nugalėtojai, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistinės vadovei Jūratei Cijunaitienei.
Miela Jūrate, šaltymečiu vaistinės sulaukia kur kas daugiau klientų nei įprastai. Kokia yra šiomis dienomis vaistinėse apsilankančių gyventojų sveikatos skundų specifika?
Taip, vaistinės dabar jaučia lankytojų antplūdį, ir didžioji dauguma atėjusiųjų į vaistinę skundžiasi peršalimo simptomais – peršinčia gerkle, kosuliu, varvančia nosimi, pakilusia temperatūra. Dabar toks metas, kai poliklinikos „braška“ nuo ligonių gausos, o vaistininkas, kuris gali skubiai padėti – visada pasiekiamas. Vis dėlto aš rekomenduočiau būtiniausiomis priemonėmis apsirūpinti prieš prasidedant šaltajam metų sezonui, nes, kaip žinia, peršalimo ligoms įsismarkavus, net ir vaistinėse susiformuoja klientų eilutė, o prastai besijaučiant tai tik papildomas savęs varginimas, kartu ir pavojus užsikrėsti dar kokia nors oru plintančia infekcija ar savo „bacilas“ perduoti kitiems.
Kokių gi pirmosios pagalbos priemonių rekomenduotumėte turėti namų vaistinėlėje?
Turbūt patys reikalingiausi tokiems atvejams – preparatai nuo temperatūros ir skausmo. Priklausomai nuo ligonio amžiaus, galima turėti kelių formų vaistinių preparatų – miltelių, tablečių ar sirupo. Kartu nereiktų pamiršti, kad karščiavimas yra organizmo gynybinė reakcija, todėl šiek tiek pakilusios temperatūros nereikia skubėti sumažinti. Jei ji perkopia 38 laipsnius, o ir savijauta labai vargina, tada jau galima ieškotis reikiamo medikamento. Pirmojo pasirinkimo vaistinis preparatas yra paracetamolis (jo poveikis trumpesnis), o antrasis pasirinkimas – ibuprofenas; šis vaistas temperatūrą sumažina 6 – 8 valandų laikotarpiui, be to, jis turi ir priešuždegiminį poveikį, todėl palengvina savijautą, jei vystosi uždegiminis procesas.
Kokių dar preparatų galima rasti Jūsų namų vaistinėlėje?
Visada turiu vietinio poveikio purškiamų ar čiulpiamų preparatų nuo gerklės skausmo ir kosulio – jie ypač tinka, jei ligos simptomai tik pradeda ryškėti. Varginant kosuliui, nereikėtų jo bandyti slopinti, ypač jeigu yra ką atkosėti. Sunegalavus reikia vartoti kuo daugiau šiltų skysčių – jie padeda greičiau iš organizmo „išplauti“ ligos sukėlėjus. Aš, pavyzdžiui, tokiu atveju pasidarau liepos žiedų, šalavijo, aviečių lapų, šeivamedžio mišinio arbatos – labai veiksminga!
Preparatus imunitetui patarčiau vartoti vos prasidėjus šaltajam metų sezonui, nelaukiant, kol pasipils peršalimai, kad atėjus susirgimų pikui imunitetas jau būtų pasiruošęs ligų atakas „atremti“. Tai vitaminai C ir D, cinkas, selenas. Labai vertinu natūralias imuninę sistemą stiprinančias priemones – imbierą, česnaką, šeivamedį, ežiuolę. Jei nesate alergiški bičių produktams – jie taip pat puikiai tinka, norint sustiprinti organizmą.
Prie natūralių imuniteto stiprinimo priemonių turbūt galima priskirti ir tinkamą mitybą, kokybišką poilsį?
Taip, organizmo atsparumą ligoms didina ir pilnavertė mityba, nes kartu su kokybišku maistu gaunama vitaminų, mikroelementų, antioksidantų, kurie stiprina imuninį atsaką. Be abejo, reikėtų nepervargti, gerai pailsėti, išsimiegoti, o jei pasijuto peršalimo požymiai, juo labiau reikėtų save patausoti. Moterys, po keleto sunkių ligos dienų savijautai ėmus gerėti, puola tvarkytis, o visai nereikėtų taip elgtis. Susirgus reikia visiems „skubiems“ darbams, juo labiau namų ruošai tarti STOP. Pasveiksite – tada ir atliksite visas užduotis, susitvarkysite namus.
Pandemijos metu buvo akcentuojama higiena…
Tas pats galioja ir stojus peršalimo ligų sezonui: jeigu kosite ar čiaudite, kuo dažniau plaukite rankas, nes nešvariomis rankomis liesdami paviršius – rankenas, turėklus, įrankius ir panašiai – ligą tik išplatinsite. Be to, turbūt jau visi išmokome dar vieną svarbią pamoką – čiaudėti į alkūnės linkį.
Labai džiaugiuosi, kad peršalimo simptomų turintys gyventojai į vaistinę ateina su medicininėmis kaukėmis – taip apsaugo nuo užkrato tiek kitus vaistinės klientus, tiek ir mus, vaistininkus. Tokiems atsakingiems pacientams visada padėkoju.
Ko patartumėte vengti, užpuolus peršalimo ligoms, o ką – rekomenduotumėte?
Jeigu žmogus yra rūkantis, dažniausiai net ir susirgęs, prastai besijausdamas, šio žalingo įpročio neatsisako. Tokių ligonių prašyčiau bent jau sumažinti tabako kiekį, o geriausia – leisti organizmui nors šiuo ligos laikotarpiu pailsėti nuo cigarečių. Tą patį galima pasakyti ir apie alkoholio vartojimą. Dar vienas svarbus dalykas: vis dar yra manančių, kad peršalimo simptomus efektyviai malšina karšta arbata su degtine ir… šiame gėrime ištirpinta paracetamolio ar aspirino tabletė! Neva tokia „arbata“ greitai numuša temperatūrą. Noriu įspėti, kad tai labai pavojingas mišinys – po tokio „kokteilio“ yra didelė grėsmė stipriai pakenkti kepenims. Todėl jokiu būdu nereikėtų to daryti. O rekomenduočiau, kaip minėjau, ligos periodu labiau save palepinti, neapsikrauti fizine veikla, vengti negatyvo.
Turbūt ne mažiau pavojinga griebtis kelių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos?
Iš tiesų, žmonės linkę prisipirkti skirtingų pavadinimų nereceptinių vaistų nuo peršalimo, nepasigilindami, kad visų jų sudėtyje, pavyzdžiui, yra tas pats paracetamolis. Jeigu ligonis vartoja kelis tokius preparatus vienu metu, tikėdamasis greitesnio poveikio, gali tik dar labiau sau pakenkti! Todėl vaistininkai įdėmiai stebi, ką žmogus, tarkime, savitarnos vaistinėje pasirenka, ir visada jo pasiteirauja, kam šiuos preparatus perka. Informuojame, kaip juos reikėtų teisingai vartoti.
Peršalimo ligos puola ir mažamečius vaikus. Tėvams nesinori jų vežti į gydymo įstaigą, kad čia „nepasigautų“ dar kokio viruso. Tokiu atveju skubama į vaistinę. Ar vaistininkui nebaugu dalyti patarimus mažiausiems pacientams – juk galima ir suklysti?
Jeigu kreipiasi tėvai dėl susirgusio mažylio, kuriam dar nėra metukų, visada nukreipiu į gydytoją, nes per mažas amžius, kad vaistininkui būtų galima įvertinti tokio ligoniuko sveikatos būklę. Jei vaikas vyresnis, ir jei tėvai atsako į visus užduotus klausimus apie jo sveikatą – galima rekomenduoti, kuo tokiam vaikui padėti. Visada tėveliams pabrėžiu, kad maži vaikai, pakilus temperatūrai, gausiai prakaituoja, todėl gali labai greitai dehidratuoti (nes mažas jų svoris), taigi būtina duoti gerti daugiau šiltų skysčių. Tokiems atvejams namų vaistinėlėje labai praverstų turėti elektrolitų miltelių tirpalui paruošti. Jei namuose to nėra, galima duoti gerti ir mineralizuoto vandens.
Anksčiau norint be tablečių sumažinti aukštą temperatūrą, būdavo siūloma vaiko rankas ar kojas patrinti degtine, kuri garuodama kūną atvėsina…
Ne, toks temperatūros mažinimo būdas nerekomenduojamas – yra daug preparatų, kurie tokią funkciją atlieka be papildomos rizikos. Jei nenorima duoti vaikui tablečių, aukštą temperatūrą gali sumažinti specialūs tepaliukai su eteriniais aliejais, kuriais įtrinami vaiko padukai, krūtinė, nugarytė. Tiesa, svarbus ir vaiko amžius, nes jei tame preparate yra didesnė eterinio aliejaus koncentracija, gali sukelti šalutinių poveikių. Parinkdamas tepaliuką, vaistininkas viską išsiaiškina. Beje, susirgusiems vaikams jau galima naudoti ir ant drabužėlių klijuojamus pleistriukus, iš kurių išsiskiriantis eterinis aliejus palengvina kvėpavimą, taip išvengiant kontakto su odele. Tokie pleistriukai ypač tinka naudoti nakties metu, užklijuojant ant vaiko pižamėlės.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas, esant namuose ligonių – patalpų vėdinimas bei oro drėkinimas (ypač tose patalpose, kur miegama). Šildymo sezono metu patalpos paprastai būna išsausėjusios, o tokioje aplinkoje greičiau išdžiūva ir gleivinė. Sausa gleivinė, kaip žinia, ne taip efektyviai atlieka savo funkcijas.
Jums ar Jūsų šeimos nariams šiemet jau teko susidurti su peršalimo ligomis?
Kol kas visi laikomės gerai, nesergame. Mano sūnūs jau vyresnio amžiaus, nuolat intensyviai sportuojantys. Turbūt fizinis aktyvumas jiems ir padeda atsilaikyti. Be to, mūsų šeimoje nuolat vartojami žuvies taukai, aš dar kartais vartoju ir bičių pienelį, kurio sudėtyje yra labai daug organizmui naudingų medžiagų – turbūt tai irgi padeda įveikti peršalimo ligų sukėlėjus.
Jau visai čia pat – didžiosios metų šventės, dėl visiems suprantamų priežasčių vis dažniau pavadinamos „Persivalgymo šventėmis“. Ką rekomenduotumėte, kad išvengtume nemalonių sveikatos sutrikimų?
Kelerius metus dėl pandemijos neturėjome galimybės per tokias šventes susitikti su artimaisiais, todėl svarbiausias šventinis akcentas turėtų būti ne kuo gausesnis stalas, o dėmesys vienas kitam, pabendravimas. Tiesą sakant, aš jau stebiu kitokias tendencijas: jei anksčiau per didžiąsias šventes labai išaugdamo virškinimo fermentų ar vaistų nuo viduriavimo poreikis, tai dabar tas jau nelabai jaučiasi. Vadinasi, gyventojai išmoko vaišintis saikingai. Na, o jei jau taip atsitiktų, kad netyčia ko nors padauginote ir sveikata sutriko, patarčiau pavartoti natūralių priemonių – silicio preparatų, kurie labai efektyvūs apsinuodijus, sutrikus virškinimui, suviduriavus, pučiant pilvą ar pasireiškus kitiems panašiems simptomams. Nuo seno žinoma puiki priemonė tokiems atvejams – angliukas, kurio turime stipresnio poveikio, kapsulėse, vadinasi, nereikia gerti saujos tablečių. Jei silpna, jei vemiama ir/ar viduriuojama, taigi organizmas netenka skysčių – rekomenduočiau vartoti elektrolitus. Tinka ir mineralinis vanduo. Sutrikusį virškinimą greitai sureguliuoja fermentai.
Ir paskutinis klausimas – kiek teko lankytis tinklo „Camelia“ tinklo vaistinėse, nė viena vaistinės darbuotoja nepasiūlė įsigyti to, ko tuo metu man nereikėjo, bet – „gal kada ateityje prireiks“. Tai reikia ar nereikia kaupti vaistų atsargas?
Žinoma, kad visokiausių vaistų, tikintis, kad galbūt ateityje jų prireiks, kaupti tikrai nereikia! Juk vaistai turi galiojimo laiką, o vaistinių Lietuvoje tikrai netrūksta. Prireiks – nueisite ir nusipirksite, kas tuo metu bus reikalinga. Tiesa, kaip jau minėjau, namų vaistinėlė neturėtų būti tuščia – vaistų nuo temperatūros, skausmo, kosulio, virškinimo fermentų ir pan. joje po lapelį turėtų būti. Kad, pavyzdžiui, vėlai vakare pajutus pirmuosius ligos simptomus, nereikėtų kelti kaimynės ar skubėti į budinčią vaistinę.
Ačiū už naudingus patarimus! Gražių, ramių švenčių!
Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė
kaunozurnalistai.lt archyvo nuotraukoje – Lietuvos metų vaistininkė Jūratė Cijunaitienė
