…TIKRAI KAUNAS PILNAS KULTŪROS!

PERPETUA DUMŠIENĖ, LŽS IR NŽKA NARĖ

Jau seniai  norėjau kolegiškai padėkoti leidinio „Kaunas pilnas kultūros” kūrybinei grupei, kuriai vadovauja LŽS narė Kotryna Lingienė. Apie kultūrą jie rašo puikiai, nes siekia, kad meno reiškinius geriau suprastų kuo daugiau žmonių. Leidinio misija – švietėjiška, o tokio stiliaus žiniasklaidos visuomenė yra pasiilgusi. Žurnalistai ir jų talkininkai stengiasi aprėpti kuo įvairesnius kultūros reiškinius, rašo apie menų sintezės paveikumą, suranda daugybę talentų. Sugeba skaitytoją uždegti atradimų džiaugsmu. Pasinaudojau geru leidinio patarimu – pakilau nuo kompiuterio, nes būtent kelrodis „Kaunas pilnas kultūros” mane paskatino.  Elektroninė žurnalo versija praneša apie visus renginius.

Muzikos stotelė: Vargonų ir trimito pašnekesiai

Po iškilmingų mišių, skirtų Tėvo dienai, Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ( Soboras ) kviečia paklausyti garsių italų atlikėjų koncerto. Nežinau kam reikėtų dėkoti, bet tai neabejotinai Kauno muzikai, prieš koncertą žmonėms dalinę spausdintus tekstus apie italų muzikų kūrybines biografijas. Trimitas: ANTONIO CARRETTA Vargonai: GIOVANNI PETRONE . Informacija apie koncertuojančius muzikus išsami – konservatorijos ir muzikos akademijos Italijoje bei Austrijoje, daugybė specializuotų tobulinimosi kursų išvardijant žymius mokytojus, koncertai didžiuosiuose teatruose ar garsiuose renginiuose, pačių muzikų pedagoginė veikla, vedami meistriškumo kursai, išvardijant įvairias pasaulio šalis. Koncertas skirtas senųjų garsių kompozitorių muzikos atlikimui. Iškilmingas senosios muzikos koncertas, skirtas Tėvo dienai, suteikia pakylėtą gilaus sakralumo ir pagarbos kupiną tėvystės pagerbimo nuotaiką.

Pilietinio pasipriešinimo stotelės

Lankau parodą „Sukilusieji 1863—1864 m.” Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Tai Lenkijos istorijos muziejaus paregta, visiems prieinama lauko erdvėse.Teko prieš kelis metus Vilniuje lankytis Sukilėlių perlaidojimo iškilmių metu – Arkikatedroje, Istorijų namuose, Rasų kapinių memoriale. Kaunui tokio reikšmingo Sukilimo paminėjimo labai trūko.

Visai netoli nuo Karo muziejaus yra Kauno muzikinis teatras. Eisiu paminėti dar vienos pilietinio pasipriešinimo vietos, jau irgi tapusios istorija. Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką laisvės vardan ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią kartu su miestiečiais einu prisiminti gegužės 14 d. Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“.

Jau treti metai iš eilės Kauno valstybinis muzikinis teatras šiai dienai ruošia vis kitą atminimo simbolį. 2022 m. K. Mašanausko roko operos „1972“ premjera, 2023 m. J. Cechanovičiaus „Requiem“, o šiemet — Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“. Projektą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

Muzikinio teatro sodelyje pastatyta didelė lauko scena, šalia Romo Kalantos susideginimo vietoje gėlės. Scenoje didžiulis kūrinio atlikėjų kolektyvas. Dalyvauja Valstybinis choras „Vilnius“, Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, kuriam diriguoja vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius, solistai Ingrida Kažemėkaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Raminta Vaicekauskaitė, Martynas Beinaris, Žygimantas Galinis, Mindaugas Zimkus.

Žiniasklaidoje jau buvo skelbta, kad bus atliekama naujausia kūrinio redakcija. Pati kompozitorė apibūdino kūrinio pakeitimus. Jos Requiem sudaro ne 12, bet 14 dalių. Tai kūrinys skirtas šešiems solistams, chorui, ritmo grupei ir simfoniniam orkestrui. „Ritmo grupės dėka akademinė muzika ir solidi šio žanro prigimtis trumpam nuneša į džiazo ir roko muzikos erdves. Tokį lengvą nuskridimą įprasminau soliniais numeriais, kuriems sukūriau ir tekstus,” – pridūrė Z. Bružaitė.

Requiem dvasia skrieja žydinčių kaštonų viršūnėm, pavasario grožis skausmingas nuo prisiminimų.

Po iškilmingo Requiem atlikimo ne visi skirstosi, aš irgi tarp tų, kurie pasuka į knygos „Kauno hipiai” pristatymą šalia esančiame „Miesto sode”.

Knygos autorė Vilniaus universiteto Kauno fakultete dirbanti mokslininkė Egidija Ramanauskaitė. Humanitarinių mokslų daktarės, antropologės monografiją „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“ neseniai išleido VU leidykla.

Knygos autorė Egidija Ramanauskaitė į pristatymą pasikvietė knygos herojais tapusius hipių bendruomenės „Company“ narius, jų amžininkus ir visus, besidominčius Kauno istorija. Kalbėta ne tik apie knygos struktūrą, mokslinius tyrimo metodus, bet ir skambėjo muzika bei liejosi susirinkusiųjų atsiminimai. Vakare (gyvai ar internetu) dalyvavo Arkadijus Vinokuras, Jurgis Penkinskas, Jonas Šneideraitis, Kristupas Petkūnas, Arūnas Kuras ir bigbyto grupės „Raganiai“ lyderis Natanas Gitkindas.

Kalbėjo ir „Atgajos” atstovai. Jų gamtosaugos ir kraštotyros judėjimas, irgi persekiotas saugumo struktūrų, Kaune veikė prieš įsikuriant Sąjūdžiui. Jie irgi nori parašyti knygą apie savo veiklą.

Pasipriešinimo judėjimai, įvairiausios jo formos, slaptasis Kauno gyvenimas kyla į paviršių, visai kitaip spalvindamas miesto veidą. Neseniai rašiau apie Kaune veikusią rezistencinio paveldo leidyklą „Atmintis”. Pagrindinis šios leidyklos rūpestis – kaupti, dauginti, platinti lietuvių tautos politinio ir kultūrinio pasipriešinimo palikimą, padaryti jį prieinamą visiems, besidomintiems Lietuvos istorija ir kultūra, priminti daug nuveikusius, bet jau primirštus asmenis, sovietmečiu nutylėtas iškilias asmenybes, tarp jų ir kauniečius.

Daug dar knygų reikia parašyti, sukurti filmų, kurie sujungtų į vieną grandinę požeminius Kauno pasipriešinimo šaltinius, kurie visada sroveno, bet ne visada galėjo būti viešai matomi.

Stotelė – Kauno menininkų namai

Vlado Putvinskio gatvės diena labai reikšmingas Kauno menininkų namų renginys, skiriamas Kauno gimtadienio garbei. Labai daug ta proga įvairių veiklų, edukacijų, premjerų, atvirų durų įvairiose šioje gatvėje esančiose kultūros įstaigose.

Šį kartą pasirinkau filosofo Leonido Donskio bibliotekos ir Jo kabineto lankymą VDU bei Menininkų namų vasaros terasos atidarymo koncertus.

Menininkų namai dažnai nustebina. Prieš kelis metus lankiausi dirbtinio intelekto sukurtame spektaklyje, kurio tekstus įgarsino gyvi aktoriai. Buvo labai įdomu.

Antra stotelė – Stasio Žirgulio skulptūriniai akcentai Kalniečių parkas

Apsilankius birželio 9-tą dieną rinkiminėje apylinkėje, ėjau pasižvalgyti po Kalniečių parką, kur visai neseniai įsikūrė skulptūrinės kompozicijos, sukurtos garsaus kauniečio skulptoriaus Stasio Žirgulio.

Aplankiusi visas skulptūras galiu pasidžiaugti, kad gražus laisvalaikio parkas šias skulptūras pastačius tapo Kultūros parku.

…Didžiuojuosi savo miestu, šiuo metu jaučiamomis kultūros žmonių pastangomis sujungti Kauno kultūrą nuo senųjų amžių iki mūsų dienų į vientisą audinį, leidžiantį žmogui pasijusti ne vienam laiko tėkmės išbandymuose.

Prasidėjo puiki kultūros atradimų vasara. Už paskatinimą ieškoti naujų patirčių ir kultūros atradimų dėkoju leidiniui „Kaunas pilnas kultūros”, kuris iš anksto anonsuoja visus būsimus miesto renginius.

 Perpetua Dumšienės ir Roberto Dumšos nuotraukos

 

 

 

 

 

Panašūs straipsniai