NE TIK NUOTRAUKA PRIMENA PUIKŲ ŽURNALISTŲ PEDAGOGĄ JONĄ BULOTĄ…

Žinomas žurnalistas, istorikas, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas pasidalijo nuotrauka (apačioje), kurioje jis ir Vilniaus universiteto laikraščio ,,Tarybinis studentas“ redaktorius Algis Kusta Sarbievijaus kieme kalbasi su savo puikiu žurnalistikos katedros dėstytoju Jonu Bulota (1923 06 04 – 2004 06 08). Iškalbingo, daug profesinių žinių ir gyvenimo patirties turinčio doc. J.Bulotos nepamiršo ir mano kurso draugai, ypač jo paprastumo ir humoro. Lygiai prieš šimtą metų birželio mėnesį gimė humanitarinių mokslų daktaras, palikęs pėdsaką Vilniaus universitete ir mūsų širdyse.

Be pedagoginio darbo, kuriam paskyrė 40 metų, Jonas Bulota spausdino reportažus, straipsnius, recenzijas, humoreskas ir feljetonus, tyrinėjo lietuvių periodinės spaudos ir literatūros istoriją. Daugiau kaip 30 metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, išleido monografiją apie Ispanijos pilietiniame kare žuvusį lietuvių rašytoją Aleksą Jasutį, parengė jo kūrinių rinktinę „Internacionalas karceryje”, sudarė Ispanijos pilietinio karo dalyvių atsiminimų leidinį „Už Ispanijos laisvę”, feljetonų ir pamfletų rinkinius „, knygą „Reportažai iš požeminio Vilniaus, išverstą į lenkų kalbą.

Atgimimo metais Jonas Bulota grįžo prie Vilniaus istorijos temų, rengdamas spaudai knygą „Vilniaus senamiesčio istorijos”, kurios ištraukos skelbtos periodikoje 1992-1996 m. Įvairiuose rinkiniuose ir tęstiniuose leidiniuose paskelbė straipsnių ir studijų iš lietuvių periodinės spaudos, satyros ir humoro istorijos.

 

Prie istorinės nuotraukos Vilius Kavaliauskas parašė: ,,Doc. J.Bulota buvo ir mano kurso vadovas, taigi mus lydėjo ištisus penkerius metus. Garsaus teisininko Andriaus (šaudžiusio į premjerą Voldemarą, o paskui dalyvavusio kare Ispanijoje) ir satyrinės spaudos patriarcho Juozo (30 metų vadovavusio „Šluotai“) brolis kasdien rado papasakoti įdomiausių istorijų, ir tarybiniais metais priartindamas mus prie „tos“ Lietuvos. Pėdsaką istorijoje paliko ir „ne žurnalistiniu“ darbu”… ,,Žurnalistikos enciklopedijoje”  rašoma: ,,1946 vasarą kartu su mokytoju Karoliu Gerulaičiu iš Laptevo jūros pakrantės parvežė grupę vaikų – našlaičių, kurių tėvai, ištremti 1941 iš Lietuvos, nuo bado ir šalčio žuvo Lenos deltos salose. Apie tai Jonas Bulota parašė esė ,,Ledo vaikai”.

Vilniaus universiteto bendruomenė, surengusi prisiminimų popietę, skirtą buvusio kolegos šimtmečiui, ir mus, J.Bulotos auklėtinius, privertė mintimis pasakyti  JAM Ačiū už tai, ko mus išmokė.

 

 

 

Panašūs straipsniai
Rodyti daugiau

Gyvenimas yra labai trumpas…

Gyvenimas yra labai trumpas. Mes tai kartojame, apie tai kalbame, tačiau giliai neišgyvename, neaprėpiame. Regis, viskas gerai ir…