Dainius Radzevičius. Subjektyvus požiūris į tai, kas vyksta. Pasaulinė spaudos laisvės diena. Kodėl (ne)galima švęsti?

Vakar vakare buvau unikaliame renginyje – Uzbekistano Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių asociacija atidarė pirmąjį šiame regione Žiniasklaidos nuotolinio (on-line) mokymo centrą. Ta proga centrą simboliškai atidarė ir jame improvizuotą kelių valandų spaudos konferenciją surengė dabartinio šios šalies prezidento dukra Gulnara Karimova.

Gintaro_Visocko_palaikymo_akcija_ESBO_konferencijoje_Vilniuje_225x300_II.jpgŠiame kontekste teko stebėti labai neįprastus ir mums gal net kiek atraktyvius reiškinius. Kitokią žmonių bendravimo kultūrą, kitokius klausimus, kitokius atsakymus nei mums įprasta girdėti. Bet kuriuo atveju man labai užstrigo viename konteskte G. Karimovos pasakyti žodžiai, kad ji neskirsto žmonių tik į gerus ar blogus. Jos žodžiais tariant, visi yra maždaug 50/50 geri ir blogi. Tačiau kartais šie skaičiai skiriasi plius-minus keliais procentais.
Todėl Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga, labai norisi džiaugtis, kad Lietuvoje spaudos laisvės yra daugiau nei 50 procentų Tiksliau, mes turime beveik abosoliučią laisvę kalbėti viską, kas ant seilės atsiranda. O jei dar tai darome protingumo rėmuose, sąžiningai ir etiškai, tuomet galima sakyti, kad esame iš tiesų absoliučiai laisvi. Gal ne visada laisvi kai kurie leidėjai ar jų nusamdyti redaktoriai. Kai kurie. Tik kai kurie.
Nuotraukoje: Už buvusio karininko ir vėliau politiko Č. Jezersko šmeižtą nuteisto Gintaro Visocko palaikymo akcija Vilniuje vykusios ESBO konferencijos metu
Todėl mums švęsti iš tiesų yra daugiau priežasčių nei kam nors kitam. Etiopijos žurnalistei Reeyout Alemu, kuri šiais metais gavus prestižinę UNESCO teikiamą Guillermo Cano Pasaulinę spaudos laisvės premiją, verta džiaugtis dėl pačios premijos ir jos įvertinimo. Bet šis apdovanojimas jai suteiktas už tai, kas tikrai neleidžia labai džiaugtis ir švęsti – buvo uždaryti jos leidiniai, dar 5 metai kalėjime už savo profesinę veiklą. Ir tai tik dalis formalių “pasiekimų” už kolegės kritines publikacijas.

 Kol kas niekas iš Lietuvos negauna tokio prestižinio apdovanojimo ir neturi pagrindo atšvęsti gautą “premiją”. Bet daugelis mūsų žurnalistų ir ne tik jų gali drąsiai švęsti ir džiaugtis galimybe kalbėti žymiai laisviau nei tai gali daryti žmonės daugelyje kitų Pasaulio šalių, pvz., Eiopijoje. Šiuo metu norėčiau pakomentuoti ir garsios organizacijos Reporteriai be sienų skelbiamą Pasaulinį 2013 metų spaudos laisvės indeksą. Deja, bet interneto prieiga man neleidžia patekti į svetainę www.rsf.org.
Vis vien aš turiu daugybę priežasčių švęsti šiandien spaudos laisvės dieną. Tegul ir toli nuo Lietuvos. Nes dar pernai vasaros pradžioje galėjau suabejoti, ar mūsų šalyje adekvačiai suvokiamos žodžio laisvės ribos. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora KOrnelija Macevicienė sugebėjo mane nuteisti už žiniasklaidos (ir ne tik ) verslininko Vito Tomkaus kritiką. Ir tai ši teisininkė padarė manęs net neapklaususi. Tačiau jau spalio 26 dieną (beveik Konstitucijos dieną, kuri švenčiama spalio 25-ąją) Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija šiuos grubius teisinius pažeidimus ištaisė ir mane visiškai išteisino. Maža to, išteisinimo sprendime labai aiškiai pasakė, ką galvoja apie tokį savo kolegės darbą. Ir įvertino jį kaip neteisėtą ir neteisingą.
Todėl šiandien vakare tikrai su kolegomis žurnalistais atšvęsime šią spaudos laisvės dieną

Panašūs straipsniai