Vidas Beitnaras. SUBLIUŠKĘ ANEKDOTAI

I. Rygoje, kuri turi „Prūsų namą” ir Brežnevo automobilį

Beitnaras_II.JPGNors apsigyvenome Rygos pakraštyje suręstame „Prūsų name“, aplinkui girdime vien tik rusų kalbą. Tolimais 1929 – aisiais gimęs labai žvalus ir paslaugus senučiukas tvarko automobilių parkavimo reikalus, o registratorė, irgi rusė, pavadinusi Kauną „mažu jaukiu miestuku“, maloniai išaiškina troleibuso maršrutą ir pataria užkilti į 26 – ąjį „Latvijos“ viešbučio aukštą, kur kavos puodelis kainuoja pusantro lato. Turint galvoje panašias senamiesčio kavinių kainas ir gaunamą nemokamą panoraminį vaizdą, tai nėra brangu.

Vis dėlto pasirenkame šv. Petro bažnyčios bokštą (123, 25 metro) ir jo apžvalgos aikštelę (72 m). Akimis ir aparatais nufotografavę „išsidriekusios plačiai Dauguvos vilnimis“ Rygos vaizdą, leidžiamės grožėtis Juodagalvių namų ir centro parku su kanale link Nacionalinės operos zujančiomis valtelėmis bei vandens dviračiais.Kai Merkelio gatvėje esančiame spaudos kioske pasiteirauju, ar Latvijoje miesto transporte galios lietuviškas moksleivio pažymėjimas, akiniuotas latvis pašaipiai paklausia, ar aš ir Amerikoje užduočiau tokį klausimą. „Nieko sau – iki Latvijos mums dar taip pat toli kaip iki JAV“, pagalvoju, o garsiai suglumusia išraiška suburbu:

–    Aišku, kad ne. Bet juk muziejuose tokios nuolaidos galioja…

–    Kas čia būtų, jeigu AŠ atvažiavęs į Lietuvą imčiau reikalauti nuolaidų, – vėl bamba kioskininkas.

–    Ką gi, tuomet duokit tris troleibuso bilietus be jokių lengvatų.

–    O kas bus, jeigu pasakysiu, kad jų neturiu?

–    Kaip neturit?

–    Aš jų niekada ir neturėjau.

Taip ir likau nesupratęs, ar iš tikrųjų Latvijos spaudos kioskuose nepardavinėjami miesto transporto bilietai (būtų juk iš karto pranešęs!), ar čia jis savo principingumą pademonstravo. Tik išgirdau, kaip persimainiusiu į lapino balsu ištarė kitam pirkėjui: „Ludzu“.

Miunhauzeno_muziejus_II.JPGKol troleibusu grįžome iki svečių namų, vienas rusas (kiek supratau, šiek tiek įkaušęs) man spėjo padėkoti net tris kartus. Už tai, kad leidau atsisėsti jo žmonai. Vienu metu, kai atsilaisvino kita vieta, žmogutis net pasiūlė man atsisėsti. Paskutinį kartą „ačiū“ ištarė jau išlipdamas. Štai ir kurk po to teorijas apie latvių (jų Latvijoje – 57,7%) nuoširdumą kitataučių atžvilgiu. Reikia ne tik įsikalti galvon, bet ir joje visiems laikams užsirakinti (kad nepamestum!) mintį – ne tautybė lemia tolerantiškumą!

Vaizdo kamerų okupuotuose „Prūsų namuose“ už išmestą pro langą nuorūką (gyvenome paskutiniam penktame aukšte) gautum 50 latų baudą. Už patį rūkymą ar alkoholio sriaubimą viešbutyje – iki 100 latų.Jau miegojau, kai lygiai 0.00 (pažiūrėjau į telefono laikrodį) suskambo „Nokia“.

–    Čia Indrė? – žvaliai pasitikslino iš Lietuvos komunikuojanti mergina.

–    Kai bus atlikta lyties keitimo operacija, gal ir vardą į Indrės pasikeisiu, – tyliai subaubiau ir paspaudžiau C.

Iš tikrųjų, kokio velnio visą dieną žirgliojau su ištrauktais iš archyvo oranžiniais

džinsais – vis tiek Žvagulio neperspjausiu. Ar skambutis su šiuo faktu susijęs – nežinau. Aišku tik, kad nebegaliu užmigti. Ima atakuoti vaizdiniai, dienos įspūdžiai. Kai paleidau liežuvį su „Prūsų namo“ registratore, atgijo visos primirštos rusų kalbos žinios. Buvau blogas, daugiau nebekoketuosiu. Suprantu – tai ne visiems patinka.Jau antra valanda. Pro atlapotą langą girdėti geležinkeliu dundantys vagonai, griaudi stoties diktoriaus pranešimai per garsiakalbį.

Iš gretimo dvylikaaukščio ataidi jaunuolės rusės balsas: „Tu man nereikalingas, susirask kitą merginą!“ Mūsų name kažkas mėgina garsiai „užleisti“ muziką, bet tuoj nutildo – irgi bijo baudų.Iš neramaus miego jau prašvitus pro langą įplasnojęs balandis. Užtupia ant vienos lovos, ant kitos ir neria už trečios galvūgalio į siaurą tarpą. Kai su rankšluosčiu prisliūkinu išgriebti sparnuočio, jis suinkščia tartum kūdikis ar mažas katytis. Šiaip ne taip sugraibau besiblaškančią būtybę ir, kol neprisikvietė čionai savo gentainių, šveičiu į kiemo pusę. Tikiuosi, neserga paukščių gripu. Viešbučio taisyklėse apie balandžių mėtymą pro langą, regis, nieko nebuvo parašyta.Nors baudos didžiulės, viešbučio patalynė persismelkusi tabaku. O registratorė atsisveikindama pasiguodžia, kad čia nakvoję prancūzai pavogė dvi pagalves!

L.Breznevo_automobilis_II.JPGkeltuvas primena Bulgarijos arba Slovakijos slidinėjimo trasas. Leidžiantis ir kylant juo (kaip ir apžvalgos ratu) atsiveria nepakartojama Gaujos nacionalinio parko panorama. Į Gutmano olą, skirtingai nei į abu „aukščio agregatus“, gali įlįsti nemokamai. Bet už automobilio parkavimą vis tik reikia palikti pusę lato. Turaidos rezervatas – XIII a.pilis su keliais bokštais, į kuriuos smalsu įlipti. Iš bokštų – ta pati, bet jau kitu rakursu gražuolės Gaujos aplinka. Objektų tiek daug, kad visų net neapeinam.

Miesto pakrašty suradus Rygos mašinų muziejų, tenka palaukti, kol jį atidarys. Sudomina Adolfo Hitlerio automobilio miniatiūrinė kopija, avarijon patekusios Leonido Brežnevo „Čaikos“ originalas su grebluojančio Tarybų Sąjungos komunistų partijos generalinio sekretoriaus manekenu. Dar grėsmingiau atrodo Josifo Stalino „šarvuotis“ su vos įžiūrimu pro tamsų stiklą „tautų tėvu“. Senovinis Siguldos apžvalgos ratas tartum sugrąžina į tarybmečio Palangą. O lynų

Nors nesu labai sportiškas, vieno Valmieros technikumo bendrabučio administratorė mane palaiko kažkurios šalies (gal Estijos?) komandos treneriu, kuris čia jau yra gyvenęs. Gal dėl šios Turaidos_pilis_II.JPGpriežasties, o gal ir dėl to, kad bendrabutis pustuštis, pasiūlo mums apžiūrėti net keturis sublokuotus kambarius. Bet vaizdas kiekviename kaskart vis prastesnis. Išsirenkame „geriausią“ variantą: lubose virš vienos lovos – nemenka skylė. Ai, gal neprilis į patalus: juk ketvirtas aukštas iš penkių. Valmieroje ne tik nakvojome pigiausiai. Pigiausias ir benzinas iš visų matytų Latvijoje – vos 0,77 lato (apie 3,60 lito). Pradėjus klotis lovas išaiškėja, kad skylių yra ne tik lubose. Kilnojame čiužinius ir skersinėmis lentelėmis iš penkių galimų formuojame tris gultus.

Nuotraukose;(viršuje) Kelionės įspūdžių autorius Rygoje, Šv. Petro bažnyčios apžvalgos aikštelėje; (apačioje) Turaidos pilis Latvijoje; (viduryje) Miunchauzeno muziejus šalia Rygos; Leonido Brežnevo originali „Čaika” po avarijos…

                                                                             Vido Beitnaro nuotr.

 

Panašūs straipsniai
Rodyti daugiau

Gyvenimas yra labai trumpas…

Gyvenimas yra labai trumpas. Mes tai kartojame, apie tai kalbame, tačiau giliai neišgyvename, neaprėpiame. Regis, viskas gerai ir…