Laikraščių ir žurnalų tiražai bei jų kontrolė

Kaimo_laikra__tis_k_2.jpgLietuvos kultūros ministerijoje surengtoje diskusijoje dalyvavo šalies laikraščių ir žurnalų leidėjus vienijančių asociacijų (Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija; Periodinės spaudos leidėjų asociacija), dienraščių „Lietuvos rytas“, „15 min“ ir kt. atstovai, bei kiti šiuo klausimu besidomintys asmenys.

 Diskusijos metu buvo siekiama aptarti tinkamą tiražo tikrinimo tvarką, iškeliant esamas ir galimas problemas, jas išsamiai analizuojant bei numatant galimus jų sprendimo būdus.

 Visi renginyje dalyvavusieji teigė, jog pati tiražų kontrolė – būtina, tačiau iškart po šios išsakytos nuomonės buvo bandoma atsakyti į dar vieną diskusinį klausimą: kas turėtų būti tiražuojama: išspausdinti ar tik realiai išplatinti leidiniai. Daugumos dalyvių nuomone, labiau aktualus būtent išplatintų leidinių tiražas, tačiau tik sąlyginai – vertinant parduodamų leidinių tiražus. Tuo tarpu spausdintinės žiniasklaidos rinkoje vis plačiau taikomas nemokamo laikraščio platinimo verslo modelis reikalauja įvertinti išspausdintų egzempliorių skaičių. Diskusija parodė, kad šiam aspektui vertinti būtinas universalus sprendimas.

Visi renginio dalyviai vieningai susitarė dėl tiražų patikros periodiškumo, kuris, anot jų, turėtų pasikartoti ne dažniau kaip kas pusmetį. Kalbėdami apie tiražo tikrinimą atliekančius subjektus bei metodus, po išsakytų skirtingų suinteresuotų asmenų pozicijų, diskusijos dalyviai priėjo išvados, jog tiražo tikrinimo savireguliacijos metodas Lietuvoje šiuo metu kol kas nėra tinkamas ir priimtinas.

Kaip vienas bandymų taikyti savireguliaciją, buvo paminėta Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos šiemet pradėta įgyvendinti sistema, tačiau ji apima tik labai mažą dali rinkoje veikiančių laikraščių. Diskusijos dalyvių teigimu, tiražo tikrinimas turėtų būti patikėtas valstybinei institucijai, o konkrečiai – Kultūros ministerijai, ir turėtų būti jos kontroliuojamas. Diskusijos dalyvių nuomone, tai šiuo metu turėtų būti efektyviausias problemos sprendimo būdas, įvertinant Kultūros ministerijos funkcijas. Bendras duomenų apie laikraščių ir žurnalų leidėjus (jų savininkus) ir leidinių tiražus skelbimas būtų naudingas ir funkcionalus.

Kaip didelę problemą diskusijos dalyviai iškėlė tiražo tikrinimo galimybę, pasitelkiant nepriklausomus auditorius. Leidėjai aiškiai pabrėžė, kad valstybei pastaruoju metu vis sunkinant veiklos sąlygas, tiražo tikrinimo finansavimas savo lėšomis nėra priimtinas. Susirinkusieji teigė, jog tiražo tikrinimo modelis turėtų būti paremtas periodiniu duomenų teikimu Kultūros ministerijai bei jos vykdomu tokių duomenų teisingumo tikrinimu, o bet kokias reikiamas lėšas šio klausimo sprendimui turi skirti valstybė.

Apibendrinant diskusiją, Kultūros ministerija informavo, jog atsižvelgiant į diskusijos rezultatus, dar šiemet parengs tiražo tikrinimo tvarkos projektą bei pateiks jį derinti viešai ir lauks pastabų ar pasiūlymų.

 

 

Panašūs straipsniai