Rimantas KLUSAS: Fizio(a)loginės improvizacijos

Klusas_II.jpgToks augalas Cannabis

 

Iššoko Jurgis iš kanapių.

Gal jis ten rūkė

žolę slapią?

 O gal tik čiurkštelėjo Jurgis?..

Bet, matėm, Jurgis

nenusmurgęs.

 Sušvito saulėj intelektas,

ir žvilgsnis mąstantis – nelėkštas.

 Jurgelis – matos – neapdujęs

Bet va – kanapės, o ne tujos…

Gi pastarosios vešlios, tankios…

Tarp jų rūdijo

rusų tankas.

Jis čia stovėjo kaip trofėjus.

Prie jo pritūpdavo

mūs fėjos.

 Dažnai svečiams plačios „tėvynės“

panelės šoko

kepurinę.

 

O retsykiais, kai pynės kojos,

išeidavo joms

klumpakojis

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Neliko rusų ir jų tanko.

Cannabis

ištiesė mums ranką.

Ir Jurgis mūs, pagavęs šišą,

padaro pluoštą

iš hašišo.

Džiaugtis, didžiuotis

Privalom kilti laiptais meno,

šypsotis, rodyt

burną porceliano.

Štai molį – keturiom… Va, piešia koja…

Svarbu – abu

į aukštumas ropoja.

Išvijo mimas mimikomis pačią,

nauja iš cirko

kaip elektra jį krečia.

O toji džiaugias ir visiems didžiuojas,

kad „nebylys“ jos –

mulkis išsižiojęs.

Štai, pianistė džiaugiasi kate,

kuri į muziką

prasimušė pati.

Vikst uodega natas. (Kiek gracijos!)

Ir – keturiom minkštai –

per Bacho pasijas.

Tu sutiktam suoki, jog laikas fainas…

Kad dalgį nelaibosios

pakeitė kombainas?

Džiugu tik tiek, kad ta pjūtis ne meno,

ir „derlių“ su viltim

į klinikas gabenam.

Menas, potėpiai ir „spragt“

Gražuolė merga

ir biografija

marga.

Gaila, kad fotografijos

neatspindi

biografijos.

Kartais ant muilo, parfumų

šypsosi. Tu –

žvilgsnį ūmų.

Piktai žvelgi, dievagosies

ir su gražuolėmis

mazgojies.

Žaviosios panelės

pačios į

„švarą“ velias.

 Jų šypseną, kvapą jauną

dailininkai

pagauna.

Graži panelytė –

dažų pilna

paletė.

Tik negražu iš potėpių

spręsti kiek

meilės nuotykių.

 

Todėl daug kas ryžtas

fotografais tapt –

čia menas gimsta

iš „spragt“.

 Hipokratai, lipk iš ratų

Dalybą medikas gerai iškalęs,

net homo sapiens –

jam vaikščiojančios dalys.

 Štai laukia kepenys už durų.

Cirozė jas

smagiai „išdūrė“.

 Va, vėžinė kasa lėtai ateina.

Fu. kad ją kur –

vėl su dėže saldainių…

 Jis vyras, regis, tikras liūtas,

galėtų retsykiais

valiutos…

Štai atkreivoja osteoparozis.

Kojytės, kojos…

Jūs šiandien vėl po „dozės“.

Ar intuicija jums nepasako,

kad aš baigiau

provansišką konjaką?

 Išeinama žarna atšlepsi…

Iš tolo jaučias –

kvapelio nepaslėpsi!

 Jei kyštels man netuščią ranką –

kodėl gi ne –

pakeisiu angą.

Išvyt velniop magėjo pūslę kiaurą:

užlopyki ir kyšt

man dešimt eurų… 

 Duok tūkstantį, kvaila pūslyte,

jei nori kelnių

neprilyti!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 Pavasaris. Pabunda Venera.

Net medikams

ji atvira!

 Švelnus pūkelis Pienės,

ir tu kolegoms –

penis.

 Piešinys: Poetas satyrikas Rimantas KLUSAS

              Vladimiro Beresniovo draugiškas šaržas

Panašūs straipsniai
Rodyti daugiau

Gyvenimas yra labai trumpas…

Gyvenimas yra labai trumpas. Mes tai kartojame, apie tai kalbame, tačiau giliai neišgyvename, neaprėpiame. Regis, viskas gerai ir…