Albertas Švenčionis ir džiazas sovietmečiu buvo svetimkūnis

Nijolė Storyk

Albertas_svencionis.JPGDžiazo festivalio metraštininkas fotomenininkas kaunietis Albertas Švenčionis, pradėjęs fotografuoti šį renginį nuo pat pirmųjų koncertų, fiksuoja jų akimirkas jau 30 metų. Jo nuotraukose – Birštono džiazo istorija (Mūsų svetainės puslapyje „Fotorepotažai“) . LFS ir LŽS nario A.Švenčionio kūryba – nepakartojamos muzikantų gyvenimo akimirkos.
Birštono džiazo festivalis augo ir brendo. Visą tą laiką A.Švenčionis sėdėjo salėje tarp žiūrovų ir spragsėjo fotoaparatu. Kas iš to išeis, jis tada nežinojo. Vėliau ši tradicija persikėlė į Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos džiazo festivalius. Rengėjai niekaip neišsivertė be fotografų.
Verta paminėti, kad tada, kai gimė šis festivalis, buvo kiti laikai, džiazas buvo svetimkūnis ir ne visai priimtinas to meto valdžiai. Ta gaivališka, pakerinti ir išlaisvinanti muzikos dvasia, kaip ir nuotraukos, liudijančios kitokį socialistinio gyvenimo tarpsnį, kai kam buvo nelabai pageidautina. Net gyvavo posakis „Kto segodnia igrajet džiaz, zavtra rodinu prodast” („Kas šiandien groja džiazą, rytoj tėvynę išduos”). Vis dėlto tos nuotraukos išliko ir nebuvo sunaikintos, nors galėjo taip nutikti. Ir džiazo istorija gyva.
Žiūrint į nuotraukas, taip ir norisi sušukti, kokie dabar jau žinomi muzikantai tada buvo jauni ir nepatyrę, nedrąsūs ir baikštūs. Tačiau jau ir anuomet žavėjo improvizacijos virtuoziškumu.
Muzikinės akimirkos
Per kas antrus metus vykstantį festivalį Birštono kultūros centro vestibiulyje tradiciškai rengiama džiazo fotografijos paroda. Šiuo metu, jau pasibaigus 16-ajam Birštono džiazo festivaliui, ji tebevyksta ir primena nuostabias ankstesnių metų muzikantų gyvenimo akimirkas. Per visą tą laikotarpį publika pamatė apie 250 įvairių autorių nuotraukų iš festivalio gyvenimo.
Pradžioje parodų autorius buvo tik fotomenininkas A.Švenčionis, vėliau juo pasekė fotomenininkai Evaldas Butkevičius, Vytautas Suslavičius, Svetlana Batura, Dainius Labutis, Stasys Povilaitis ir kiti.
Tėvui ant kelių
Džiazo fotoakimirkose – pirmojo Birštono džiazo festivalio 1980 metais laureatas, „Grand Prix” laimėtojas – kompozitorius ir atlikėjas Gintautas Abarius, tuo metu dar nežinomi, ką tik pradedantys muzikuoti atlikėjai Petras Vyšniauskas, Neda Malūnavičiūtė, Steponas Januška, Vytautas Labutis, dainininkė Marina Granovskaja (vėliau emigravo į Izraelį), Romualdas Grabštas, neseniai išėjęs Anapilin.
Nuotraukose – ir festivalio organizatorius Zigmas Vileikis, kaip ir to meto atlikėjai, jų bendraamžis – drąsus eksperimentatorius, į kultūros namus prisiviliojęs džiazą ir, žinoma, publiką. Salė nuolat, kaip ir dabar, būdavo sausakimša. Džiazui negresia atoslūgis. Šiemet, surengęs 16-ąjį festivalį, Z.Vileikis prasitarė, kad po kelerių metų išeis į pensiją ir kas nors kitas tęs šią tradiciją.
Įdomi parodos nuotrauka – tėvui ant kelių sausakimšoje salėje sėdi mažas pyplys ir įdėmiai klausosi muzikos. Tas berniukas – būsimasis džiazo muzikantas Liudas Mockūnas, 2008 metų Birštono džiazo festivalio laureatas. Muzikantui ši nuotrauka, dabar jau tapusi istorine, buvo įteikta kartu su prizu.
Džiazo metraštininkas
Birštono festivalyje daug kas kartojasi – ta pati scena, tie patys šaukiniai, ta pati scenografija, ta pati organizatorių komanda. Kiek vėliau vestibiulyje buvo pradėtos organizuoti fotografijos parodos. Jos taip pat tapo neatsiejamos nuo festivalio.
Kaip ir festivalio plakato autorius, dabar jau Vilniaus dailės akademijos profesorius Rimvydas Kepežinskas, fotomenininkas A.Švenčionis taip pat nepaliko festivalio. Metai iš metų jis vis fotografavo. Nuotraukų nuo 1980 metų turi šūsnis.
„Festivalyje atsidūriau visiškai atsitiktinai. Tuo metu vyko dainų šventė. Fotografavau dainuojančius atlikėjus. Kažkas pamatė ir pakvietė atvykti į Birštoną, – pasakojo A.Švenčionis. – Matyt, organizatoriai pamanė, jei moku fotografuoti dainininkus, galiu fotografuoti ir muzikantus. Bet taip nebuvo. Kas yra džiazo fotografija, nežinojau. Kaip galima pamatyti muziką nuotraukoje, niekas man negalėjo pasakyti. Pats ieškojau to vienintelio kadro, kuris išliktų kaip meninė vertybė. Iš pradžių dariau reportažus, fiksavau įvykius, vėliau man to nebeužteko. Bridau vis gilyn į muziką.”
Prabangus pomėgis
Fotomenininkui svarbūs visi Birštono festivalio atlikėjai, tačiau saksofonininko Petro Vyšniausko nuotrauka jam yra ypatinga.
„Nelengva nuotraukoje perteikti tą dvasią, kuri sklinda grojant džiazo kūrinį. Manau, kad viena nuotrauka man pavyko. Prieš išeidamas į sceną užkulisiuose jis jaudinosi, lyg tai būtų jam pirmasis kartas. Kai pradėjo groti kūrinį, skirtą Luiso Armstrongo atminimui, jo veidas nušvito tos dvasios pakerėtas. Daugiau tokio atlikėjo nemačiau”, – prisiminė kaunietis.
Beje, tokių ypatingų džiazo atlikėjų akimirkų fotomenininkas turi ir daugiau. Ir ši muzika jam yra nesvetima. Gal kiek keista, kad nė vienas muzikantas nepanoro iš autoriaus įsigyti savo nuotraukų.
„Ypatinga proga kai kurias nuotraukas padovanoju atlikėjams. Tačiau visų išdalyti negaliu – tai mano gyvenimo dalis. Iš dalies ir pragyvenimo. Kol kas fotografija taip ir liko man tik prabangiu pomėgiu. Nuo to kenčia mano šeima. Laimė, kad Birštono festivalio rengėjui Z.Vileikiui parūpo tas nuotraukas iškelti į dienos šviesą. Jei ne jis, vargu ar jas kas būtų pamatęs”, – užsiminė A.Švenčionis.
„Lietuvos žinios“

Panašūs straipsniai
Rodyti daugiau

Gyvenimas yra labai trumpas…

Gyvenimas yra labai trumpas. Mes tai kartojame, apie tai kalbame, tačiau giliai neišgyvename, neaprėpiame. Regis, viskas gerai ir…