Seminare Vilniuje – apie Europos Sąjungos ekonomikos aktualijas ir poveikį Lietuvos ekonomikai

Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė

Rugsėjo 14-15 dienomis Vilniuje, „Europos namuose“, vyko seminaras, skirtas regioninės žiniasklaidos atstovams. Jį organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Europos Parlamento Vilniaus biuras.

Seminaro metu ypač daug dėmesio buvo skirta Europos Sąjungos ekonomikos aktualijoms, ekonominei padėčiai Lietuvoje aptarti.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir LRT radijo žurnalistas Marius Jokūbaitis. Diskusiją moderavo žurnalistė Aušra Jurgauskaitė.

Pirmiausia pranešimą apie Lietuvos ekonominę situaciją pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Pranešėja ne kartą akcentavo, jog Europos centrinio banko (toliau – ECB) pagrindinis tikslas – kainų stabilumo Europoje užtikrinimas, pasiekiant ir išlaikant ne daugiau kaip 2 proc. infliacijos lygį. Tuo tarpu dabartiniu metu infliacija yra žymiai didesnė. Dėl to esą ir ieškoma sprendimų, kaip ją sumažinti, kartu užtikrinant ir kainų stabilumą, ir tai, kad nuo priimamų sprendimų nenukentėtų verslas.

Lietuvos Bankas – ECB, eurosistemos, dalis, todėl Lietuvos banko pirmininkas reguliariai dalyvauja ECB valdybos rengiamuose posėdžiuose ir pasitarimuose. O vienas iš tautiečiams aktualiausių, labiausiai rūpimų klausimų šiandien – palūkanų didinimas, nes tai tiesiogiai siejasi ir su ekonomika.

J. Varanauskienė akcentavo, kad situacija Lietuvoje pamažu pradeda gerėti, nes antrojo ketvirčio rodikliai, palyginti su pirmojo ketvirčio analogiškais rodikliais, esą yra ženkliai aukštesni, taigi optimistiškesni. Tiesa, antrąjį ketvirtį į Lietuvos ekonomiką įsiliejo Europos Sąjungos parama.

Palūkanos, deja, keliamos, bet tai, anot pranešėjos, kol kas neišvengiama, siekiant sumažinti infliaciją (nes kyla darbo užmokestis, didėja minimali alga, vadinasi, auga ir piliečių perkamoji galia).

„Kainos auga todėl, kad auga darbo užmokestis, – ne kartą akcentavo pranešėja. – Įtampa darbo rinkoje neslopsta, darbdaviai ir toliau spaudžiami kelti algas. Kadangi darbuotojų trūksta, tai skatina atlyginimų kėlimą“.

Kartu ji pažymėjo, kad jei vartotojų nuotaikos palyginti yra neblogos, tai verslas, deja, susiduria su nemenkais iššūkiais.

„Verslo aktyvumo rodikliai, deja, prastėja, birželio – liepos mėnesiais suprastėjo situacija ir paslaugų sektoriuje, o, kaip parodė bankų apklausos rezultatai, namų ūkiai vartojimo nedidina, jį netgi linkę mažinti, – kalbėjo Lietuvos banko atstovė. – Verslui tas, be abejo, ne į naudą, bet, deja, panaši situacija yra daugelyje šalių“.

Vidutinio darbo užmokesčio skirtumai Lietuvoje, deja, yra irgi nemenki. Tarkime, Vilniaus ir Marijampolės regionai šiuo atžvilgiu skiriasi net 40 proc.! Priežasčių yra įvairių, tarp jų – ir ta, jog skirtinguose regionuose vystomos nevienodos ekonominės veiklos.

J. Varanauskienė pabrėžė, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionai sukuria didžiąją šalies BVP dalį. Ir esą nieko nuostabaus, nes ten, kur susikoncentravusi pramonė, ten ir didesni rodikliai. Tuo tarpu kituose regionuose daugiau žmonių dirba žemės ūkyje, transporto sektoriuje.

Kalbėdama apie nekilnojamąjį turtą (NT) ir jo kainos kitimo tendencijas, pranešėja pabrėžė, jog ten, kur gyventojų koncentracija didėja, ten, logiška, auga ir NT kaina. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Utenos miestuose NT kainų skirtumas jau esą skaičiuojamas ne dešimtimis procentų, o kartais! O gyventojų telkimasis į didmiesčius kartu esą sukuria ir daug iššūkių – ne tik kyla kainos, bet susiduriama ir su infrastruktūros, vaikų darželių, mokyklų trūkumo klausimais.

Anot pranešėjos, šiandien NT įperkamumas visuose Lietuvos miestuose, palyginti su 2017 metais, yra geresnis, vis dėlto kaip esą paaiškėjo po ESBO atlikto tyrimo, Lietuvoje nėra gera situacija, vertinant būsto įperkamumo rodiklius, nes tik apie 40 proc. namų ūkių galėtų gauti paskolą NT įsigyti. Be abejo, bėda yra ta, kad smarkiai išaugusios palūkanos. Tačiau infliacijai susitraukus iki 2 proc., anot J. Varanauskienės, palūkanos turėtų pradėti mažėti, o situacija – gerėti.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas paneigė mitą, esą verslas orientuojasi tik į didžiuosius miestus – didelės investicijos esą įsisavinamos ir mažesniuose regionuose, pavyzdžiui, Akmenėje, Tauragės apskrityje.

„Todėl regionai, kurie geba dėl investicijų pakovoti, tikrai suklestės, – garantavo jis. – Bet, kita vertus, jei vietos valdžia nenorės ar negebės investicijų pritraukti, tada jau, deja, nieko gero tikėtis nereikėtų“.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento, Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko teigimu, nėra tokių vadovų, kurie investicijų nenorėtų, kurie nebūtų suinteresuoti kuo didesniu biudžetu, bet esą yra ir daug kitų niuansų.

„Štai mūsų savivaldybėje daug gyventojų dirba Klaipėdos mieste, vadinasi, ir pajamų mokestis patenka į miesto, o ne į rajono biudžetą,“ – pabrėžė jis.

Ne taip paprasta, anot jo, ir su infrastruktūra, mokyklomis, vaikų darželiais, ypač tolimesnėse seniūnijose. Juolab, kad ne viską gali spręsti savivaldybė.

„Rajonai turi mažiau galimybių pritraukti investicijas, – tikino B. Markauskas. – Reikia didesnio finansavimo – tada ir skirtumai tarp didžiųjų ir mažesnių regionų nedidės, o gal ir sumažės. Nes dabar yra Vilnius ir yra likusi Lietuva“.

Žurnalistas M. Jokūbaitis regionuose dirbantiems kolegoms turėjo nemažai pastabų. Jo įsitikinimu, nuo vietos žiniasklaidos atstovų didele dalimi priklauso ir tai, kaip gyvena tos savivaldybės žmonės. Reikia aštresnio, kritiškesnio žvilgsnio, reikia kelti visuomenei rūpimus klausimus ir reikalauti, kad vietos valdžia imtųsi situaciją keisti į gyventojams naudingesnę pusę.

Kaip ir buvo galima tikėtis, žurnalistai negalėjo į tokias kolegos pastabas nereaguoti. Kilo aštri diskusija, kiekviena pusė bandė „už save pastovėti“.

Po to diskusijos dalyviai atsakė į gausius auditorijos klausimus. Vis dėlto prašymas pateikti daugiau Lietuvos ekonominės ateities prognozių liko neišgirstas. Ekonomistas M. Dubnikovas akcentavo, kad gyvename tokiais laikais, kai prognozės yra labai nedėkingas dalykas, nes, pasikeitus situacijai, jos esą gali ne tik neišsipildyti, bet dar ir suklaidinti.

Na, o vakarienės svečias Vilniaus universiteto partnerystės profesorius advokatas dr. Algimantas Šindeikis seminaro dalyviams papasakojo apie planuojamą patvirtinti Europos žiniasklaidos teisės aktą žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui Europos Sąjungoje apsaugoti, diskutavo kitais žurnalistams aktualiais klausimais.

 

Virginijos Grigaliūnienės nuotraukose – akimirkos iš seminaro

Panašūs straipsniai