Fotografas Evaldas Butkevičus, gimęs Suvalkijoje, kūrybinį džiaugsmą suradęs Kaune, gyvena tik prisiminimais…

Vidas Mačiulis, LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas

Valstybės pripažintas meno kūrėjas, Lietuvos fotomenininkų ir buvęs žurnalistų sąjungų narys Evaldas Butkevičius 2023-ųjų rugsėjo 8-ąją savo 70-metį sutiko poilsiaudamas prie Baltijos jūros, Papėje. Gimęs Kalvarijoje, bet pradėjęs mokslus ir darbą Kaune, liko mieste prie Nemuno ir Neries.

Kolegos fotografo biografija prasidėjo aštuntoje klasėje, tačiau baigęs vidurinę mokyklą ir sėkmingai išlaikęs stojamuosius egzaminus, Evaldas įstojo į tuometinį Kauno medicinos institutą. Jį sėkmingai baigė, bet gydytoju retgenologu nedirbo nė vienos dienos.

,,Nenorėjau, nes nepatio man medicina“ ,- ir šiandien teigia E.Butkevičius. Dabar jis puikiai jaučiasi, bet dėl širdies ir stuburo negalavimų jau reikėjo gydytojų pagalbos.

Dar studijuodamas mediciną, už  meninę foto nuotrauką ,,Bulviakasis“, Evaldas laimėjo pagrindinį ,,Nemuno“ žurnalo paskelbtą konkursą, buvo priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą.

1982-siais Pedagoginio muziejaus direktoriaus Jono Bielskio dėka tapo etatiniu fotografu ir jam ypač  patiko įamžinti švietimo, kultūros ir meno žmones.

Prieš dešimtmetį miesto dienraštyje Erika Sriogaitė rašė: ,,Intensyviai dirbęs amžių sandūroje, E.Butkevičius, tarsi koks metraštininkas, taikliai perteikė ano laikotarpio dvasią. Ir nors kai kurios nuotraukos sukurtos dar praeitame tūkstantmetyje, tačiau jos lengvai perskaitomos ir yra panašios į kalbėjimą apie gyvenimą šnekamąja, visiems suprantama kalba.”

„Aš senoviškas žmogus”, – vis sakydavo Evaldas, – ,,Man fotografija turi kalbėti pati savaime, o ne pridėtais tekstais ar kitomis išmonėmis, kurios paprastai būna svarbios tik autoriui“.

Per septynioliką darbo metų laikraščiuose ,,Laikinoji sostinė” ir ,,Kauno diena” fotokorespondentui reikėdavo dokumentuoti ir neįdomius kasdienybės faktus, tačiau ir meninėms fotografijoms likdavo laiko.

1999 metais E.Butkevičius išleido meninės fotografijos albumą apie sovietų suniokotą Karaliaučiaus kraštą ,,Išeinantys miestai. Prūsa.“, už kurį jam buvo įteikta aukščiausia Lietuvoje žurnalistinė dr. Vinco Kudirkos premija.

 Ir albumas ,,Senoji Vilijampolė – Getas“ buvo puikiai įvertintas. Kaip ir nuotraukų ciklas ,,Nepilnamečių kolonija“.

E.Butkevičiau nuotraukos iš hobio tapo pragyvenimo šaltiniu ir didžiausia aistra, įamžinant nuolat besikeičiančius įvykius ir žmones. ,,Butkės” kaip jį vadino bendradarbiai, nuotraukos buvo savitos, turinčios išliekamąją vertą.

Likus porai metų iki ,,užtarnauto poilsio”, Evaldas Butkevičius paliko ,,Kauno dieną” , bet tapęs laisvu fotografu  turėjo nusivilti. ,,Galvojau tikrai kažkas pakvies, pasiūlys darbą. Deja, niekam tada, o juo labiau dabar nesu jau reikalingas”, – be liūdesio, bet ramiai sakė jis  septyniasdešimtojo gimtadienio rytą.

Didelę fotografijos meno ir žiniasklaidos reporterio patirtį sukaupęs Evaldas Butkevičius nė karto nebuvo pakviestas net į jaunųjų fotografų užsiėmimus ar susitikimus. Kaip ir jo buvęs kolega Edmundas Katinas, ir redakcijos, rašydamos apie įvairių profesijų jubiliatus, neprisimena tų, kurie drauge kūrė laikraščius, bet liko jų paraštėse.

Šiandien Evaldas pasidžiaugė, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis pasiūlė kitąmet surengti foto parodą ir net ieškoti rėmėjų, kad būtų išleistas nuotraukų albumas iš anų laikų nepilnamečių kolonijos. Puiku!

Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius  nuoširdžiai sveikina savo buvusį narį Evaldą Butkevičių su jubiliejumi ir visada laukia ne tik žurnalistų namuose, bet  ir  tradiciniuose Spaudos baliuose. Iki susitikimų!

 

Evaldo Butkevičiaus ir www.kaunozurnalistai.lt archyvinės nuotr.

Panašūs straipsniai