Prisiminimai. Studijos su šiandien garsiais žmonėmis…

Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė

Kaip jau ne kartą esu minėjusi, viena autoritetingiausių mano profesinio meistriškumo mokytojų buvo dėstytoja Angelina Orenderaitytė. Seniai seniai, kai dar tik mokiausi rašymo meno, įstojau į „Komjaunimo tiesos“ jaunųjų korespondentų universitetą, o žurnalistikai neabejingo jaunimo būriui šiame universitete kaip tik ir vadovavo patyrusi žurnalistė Angelina. Jau tais laikais ji visiems mums įkalė į galvą neskirstyti žmonių pagal profesiją ar pasiekimus į gerus ar geresnius, jau tada mums, dar nepilnamečiams ar jau sulaukusiems pilnametystės, aiškino, kad gamybinio cecho šaltkalvis ar ligoninės rūbininkė niekuo ne prastesni nei cecho viršininkas ar poliklinikos direktorius.

Angelina buvo labai griežta, reikli ir pakankamai kandi, bet turbūt taip ir reikia bendrauti su būsimaisiais žurnalistais, kad jie bent kada ne kada „išeitų iš komforto zonos“. Mes jos ir bijojome (viešai sudirbs pristatytą kūrybinį darbą?), ir ją mylėjome. Nes tai buvo nuoširdi, atvira mokytoja, kuri stengėsi, kad jos mokiniams šios studijos būtų kuo naudingesnės. Kad veltui negaištume laiko.

Baigę šį universitetą, visi susispietėme ant „Komjaunimo tiesos“ redakcijos (tuo laiku – sostinės Algirdo g.) laiptų ir nusifotografavome. Visų, žinoma, neatmenu, bet kaip miela žinoti, kad teko kartu „trinti suolą“ su šiandien daug pasiekusiais, įžymiais, garsiais tautiečiais, tokiais kaip dailininkė Albina Žiupsnytė, žurnalistai Jūratė Sprindžiūnaitė, Alvydas Ziabkus, rašytojas Arvydas Praninskas, redaktorius, kraštotyrininkas, kultūros organizatorius Tautvydas Kontrimavičius, daug kitų. Šioje nuotraukoje aš – viršutinėje eilėje, trečioji iš kairės. O mūsų mylima kuratorė Angelina Orenderaitytė – pirmoje eilėje pirmoji iš kairės (stovi).

xxx

Žurnalistikos studijos Vilniaus universiteto Istorijos fakultete – nepamirštamos. Ir ne tik tuo, kad teko rimtai mokytis (nors buvau labai uoli, kartais irgi bandydavau pagudrauti; jaunas dėstytojas, dabar – aktyvus visuomenininkas Darius Kuolys, pamenu, „pravijo“ lietuvių literatūros egzamino metu, tai įsižeidusi taip pasiruošiau perlaikymui, kad puikiausiai atsakiau ne tik į egzamino klausimus, bet ir į visus užduotus papildomus klausimus. Net pats dėstytojas nusišypsojo: „Neturiu prie ko prikibti, Virginija!“. Ir studijų knygelėje įrašė ketvertą (perlaikant egzaminą buvo galima tikėtis ne daugiau kaip trijų pagal ano meto balų sistemą, o dėstytojas, turbūt įvertinęs mano pastangas, padarė išimtį).

O štai marksistinę lenininę etiką (dėstytojas Krescencijus Stoškus) pavyko išlaikyti iš pirmojo karto, nors šis dalykas iš dažno studento pareikalaudavo ypatingų pastangų. Dėstytojas buvo įvedęs tokią sistemą, kad nusirašyti – jokių šansų: visi laikantieji įskaitą turėdavo susėsti į auditorijos suolus ir dėstytojas pradėdavo su jais kalbėtis. Ne kokie nors rašto darbai, ne iš anksto žinomi klausimai, o tiesiog kas dėstytojui ateina į galvą, apie tą ir kalbamasi (remiantis per paskaitas pateikta žodine medžiaga). Dėstytojas labai greitai suprasdavo, kuris studentas „gaudosi“ vienoje ar kitoje nagrinėjamoje temoje, o kuriam – „tamsus miškas“. Todėl iš pirmo karto gauti jo parašą, pamenu, buvo beveik „misija neįmanoma“.

Malonu prisiminti, kad mano grupėje mokėsi ir garsusis dviratininkas Gintautas Umaras, ir dabar jau „veteranas“ parlamentaras Audronius Ažubalis, ir garsus ne tik Aukštaitijoje redaktorius, žurnalistas, fotografas Vytautas Bagdonas, rašytojos Sara Poison bei Inga Liutkevičienė, pirmasis Kauno žurnalistų namų direktorius Alfredas Skopas…

Iš tų laikų išlikusios nuotraukos, žinoma, jau yra prastos kokybės, bet vis tiek – puikus prisiminimas…

Nuotraukos – iš Virginijos Grigaliūnienės asmeninio albumo

 

 

 

Panašūs straipsniai
Rodyti daugiau

…TIKRAI KAUNAS PILNAS KULTŪROS!

PERPETUA DUMŠIENĖ, LŽS IR NŽKA NARĖ Jau seniai  norėjau kolegiškai padėkoti leidinio „Kaunas pilnas kultūros” kūrybinei grupei, kuriai…