Istorinė Lietuvos prezidentūra. Kodėl ji podukros vietoje?

Audronė Jankuvienė, kaunietė žurnalistė, V. Gedgaudo premijos laureatė

Ilgametė Kauno žurnalistė Audronė Jankuvienė pasidalino įžvalgomis apie istorinę Lietuvos Respublikos prezidentūrą. Ji esą turėtų būti viena iš svarbiausių, istoriškai reikšmingiausių reprezentacinių Kauno ir valstybės vietų, tačiau kuo toliau, tuo labiau praranda reprezentacinę vertę. Iš esmės prezidentūra palaikoma tik muziejaus darbuotojų entuziazmu ir pastangomis. Jau kelis dešimtmečius pastatas ir komplekso teritorija nematė rimtų tvarkybos darbų.
 
Štai Audronės pastebėjimai šia tema:
 
Skulptūros be suformuotų pagrindų
Pastatui yra suteiktas kultūros paminklo statusas. Sodelyje stovi visų trijų čia dirbusių ir gyvenusių prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus skulptūros. Tačiau nedaug kas žino, kad skulptūros net neturi deramai suformuotų pagrindų. Kompleksą juosianti tvora (paveldo objektas), 1935 m. įrengta pagal dailininko Jono Juozo Burbos projektą, niekada nebuvo restauruojama. Kai kurie jos segmentai yra avarinės būklės.
Valstybės saugomas kultūros paminklas skendi prietemoje, neapšviestos ir prezidentų skulptūros. Grindinys ir takeliai gerokai išsiklaipę, duobėti.
Apleistumo įspūdį dar labiau sustiprina šalia visu grožiu švytinti rekonstruota Maironio universitetinė gimnazija, milijoninėmis lėšomis sutvarkyta Vilniaus gatvė, remontuojama Švč. Sakramento bažnyčia. O Istorinė prezidentūra kaip podukra nesulaukia deramo dėmesio nei iš šalies, nei iš miesto valdžios.
 
Kieno garbės reikalas?
Istorinė prezidentūra iki šiol priklauso Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, kurio steigėjas yra Kultūros ministerija, Ji tėra tik vienas iš devynių šio dailės muziejaus padalinių.
Muziejui nestinga rūpesčių dėl pagrindinės savo misijos – skatinti kultūros ir dailės procesų suvokimą kaupiant, saugant, tyrinėjant ir pristatant M. K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldą. Taip pat – dėl neseniai pasibaigusios centrinių rūmų, Juozo Zikaro namų-muziejaus ir prasidėjusios K. Žilinsko dailės galerijos rekonstrukcijos. Laukia A. ir P. Galaunių namų muziejaus atnaujinimas.
O dar 2014 m. parengto Istorinės prezidentūros investicijų projekto ateitis tebėra miglota. Neatrodo, kad Kultūros ministerijai šis objektas būtų prioritetinis.
Kai Kultūros infrastruktūros centro komisija ministerijos pavedimu 2021 m. pabaigoje lankėsi memorialiniuose muziejuose dėl 2021–2027 metų modernizavimo (atnaujinimo) darbų ir investicijų poreikių vertinimo, Istorinė prezidentūra, matyt, dėl savo statuso, nepateko jos dėmesio zonon.
Dėl šio kultūros paminklo rekonstrukcijos ar bent sodelio priežiūros neskauda galvos ir Savivaldybei. Anksčiau dar skyrusi lėšų teritorijos priežiūrai, nebeskiria ir jų.
Peršasi išvada: Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra gali dar ilgai likti podukros vietoje.
 
Vienas iš variantų – Kultūros ministerijai perduoti ją Kauno žinion. Naujos miesto valdžios garbės reikalas – imtis iniciatyvos, kad istoriškai reikšmingas kompleksas taptų reprezentacine, deramai sutvarkyta viešąja erdve.
 
Platesnės A. Jankuvienės įžvalgos šia tema publikuojamos interneto svetainėje lrt.lt
 

Panašūs straipsniai
Rodyti daugiau

…TIKRAI KAUNAS PILNAS KULTŪROS!

PERPETUA DUMŠIENĖ, LŽS IR NŽKA NARĖ Jau seniai  norėjau kolegiškai padėkoti leidinio „Kaunas pilnas kultūros” kūrybinei grupei, kuriai…