APIE KAUNIEČIUS, NEMIEGANČIUS DĖL KNYGOS

Vilius Kavaliauskas, Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas

Mes dar iš tiesų nesame numirę. Vakar vėlai vakare iš Kauno paskambino Edvinas Adukonis: „Reikia gelbėti knygas“. Edviną pažinojau dar mokinuku – klausinėjo, koks Lietuvos istorijos periodas svarbiausias. Šiandien jis jau studijuoja istoriją. Vakare Kudirkos alėjoje su Justu Rimavičium pamatė konteinerį, kupiną senų knygų. Ryte jas turėjo išvežti sunkvežimis. Ne į biblioteką, žinoma. Pavartė – XVIII-XIX amžiaus knygos apie mediciną. Labai gero stovio.

Puolė skambinti man, kitiems. Susirinko nemažas būrelis kauniečių – buvo pakelti ant kojų visi žinomesni miesto kultūrininkai, medikai, medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius, skambinta policijai. Atsiliepę net kultūros paveldo specialistai konstatavo viena – visos knygos senesnės nei 50 metų, tokių be leidimo ir iš šalies neišveši. O į šiukšlyną – prašau.

Kreipėsi į paskutinę instanciją – spaudą. Šį rytą kolegė Gabrielė Navickaitė iš „15min“ jau paskelbė tyrimą. Knygos – iš LSMU, nurašytos pagal oficialų Kultūros ministro įsakymą. Neva supelijusios. XVIII amžiaus knygų konteineryje jau nerado. Ir negalėjo rasti. Pats patarinėjau susirinkusiems: „Jeigu neišvengiamai išmes, išrinkit kas svarbiausia“. Pusė nakties ir rinko. Garbė kauniečiams – Europos kultūros sostinės gyventojams. Vargas su pareigūnais, kurie jau seniai neskaito knygų. Ryte dėl žmonių reakcijos konteinerio išvežimą sustabdė.

Edvino Adukonio nuotr.

 

Panašūs straipsniai
Rodyti daugiau

Gyvenimas yra labai trumpas…

Gyvenimas yra labai trumpas. Mes tai kartojame, apie tai kalbame, tačiau giliai neišgyvename, neaprėpiame. Regis, viskas gerai ir…