Amžinąjį Atilsį. Mirė žurnalistas, LŽD narys Zenonas Mikalauskas [1932 08 28 – 2017 12 03]

Regina PUPALAIGYTĖ, žurnalistė, LžD narė

Staiga netekome iškilaus spaudos veterano, ilgamečio Lietuvos žurnalistų draugijos nario, Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureato kauniečio Zenono Mikalausko.



Zenonas_Mikalauskas_II.jpegTalentingas kolega Zenonas Mikalauskas įvairiuose spaudos leidiniuose ir naujienų agentūroje ELTA dirbo daugiau nei 60 metų. Gimė ir augo jis Kauno rajone, Vilkijoje, išaugino dukrą ir sūnų, sulaukė gražaus būrio vaikaičių ir provaikaičių.

Žurnalistas rašė analitines užsienio politikos apžvalgas, vidaus politikos komentarus, istorines publicistines įžvalgas, kuriose lyginamos sovietinės praeities ir dabarties problemos. Taip pat yra paskelbęs prisiminimų apie sovietinę cenzūrą, tuometę žurnalistikos praktiką. 


Z. Mikalauskas buvo itin plačios erudicijos publicistas, gerai informuotas apie užsienio leidinių autorių publikacijas, įvairių politinių problemų centrų tyrimus ir prognozes. 

Ypač giliai, argumentuotai, remdamasis įvairiais ekspertais ir šaltiniais, nagrinėdavo Rusijos, Baltarusijos, Artimųjų Rytų, Kinijos, Afrikos valstybių aktualijas, Europos Sąjungos ir JAV politiką. 


Vienas išsamių ir originalių Z. Mikalausko žanrų – „Paralelės“. Šiuose rašiniuose gretinami Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos istorijos įvykių, politinių veikėjų poelgių padariniai, nūdienos situacija. 

Autorius yra pateikęs pasaulio politinių veikėjų – Aliaksandro Lukašenkos, Vladimiro Putino, Hugo Čaveso, Fidelio Kastro, Silvijaus Berluskonio ir kitų publicistinius biografinius portretus. 
Z. Mikalauskas sistemingai nagrinėdavo energetinių pasaulio išteklių, jų įtakos valstybių galiai ir politiniams santykiams problemas.


Įvykius „karštuosiuose pasaulio taškuose“ Z. Mikalauskas operatyviai atspindėdavo savitoje reportažo ir analitinio rašinio „simbiozėje“. „Arabų pavasaris“, ekonominė krizė Europos Sąjungos valstybėse Z. Mikalausko straipsniuose būdavo nušviečiamos iš objektyvių, daug gyvenimo patirties turinčio publicisto pozicijų. 


Būdingas Z. Mikalausko rašinių bruožas – autorius nepiršdavo savo nuomonės, dėstydavo įvairius požiūrius, pateikdavo daug faktų ir įvairių prognozių. Dar vienas jo  žanras – politiniai esė mūsų šalies vidaus politikos klausimais, kuriuose atsispindėdavo autoriaus patriotizmas, ištikimybė Lietuvos nepriklausomybės idealams. 






Vainikas II_4.jpgZ. Mikalauskas parengė daug straipsnių apie retus tarpukario Lietuvos spaudos leidinius. Jis taip pat parengė spaudai farmacininko Jono Grinevičiaus atsiminimų knygą „Vydūno alėjoj matyta, girdėta…“ (apie pokario metus Vilkijoje, jos gimnazijoje, kurią ir pats buvo baigęs). 


Dešimtmečiai, išdirbti spaudoje, suformavo informatyviai santūrų, kai reikia – kandų ir šmaikštų, kai reikia – argumentuotai analitinį, visiems skaitytojams suprantamą Z. Mikalausko publicistikos stilių. Iš šio be galo atsakingo spaudos darbštuolio, kolegų pagarbiai vadinto Informacijos Grandu, mokėsi ne vienas jaunesnis ir vyresnis kolega. 

* * *
Urna su velionio palaikais bus pašarvota šiandien, gruodžio 5 d., nuo 18 val. Kaune, laidojimo namų Radvilėnų pl. 15A antrojoje salėje. 

Trečiadienį, gruodžio 6 d., 8 val. – gedulingos Mišios Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje.

 Urna su palaikais gruodžio 6 d. 13.30 val. išnešama į amžinojo poilsio vietą – Kauno Petrašiūnų kapinių kolumbariumą.

Panašūs straipsniai